takumas

takùmas, kūno gebėjimas negrįžtamai deformuotis veikiant mechaniniam įtempiui. Kuo didesnis kūno takumas, tuo mažesnis jo klampumas. Klampių kūnų (dujų, skysčių) takumą lemia bet koks įtempis, o plastiški kietieji kūnai pasidaro takūs nuo tam tikro įtempio, viršijančio konkretaus kūno takumo ribą. Plastinių medžiagų takumas apibūdinamas kaip jų tam tikromis sąlygomis įgyjama savybė deformuotis nekintant įtempių būviui. Jis ima reikštis susidarius tam tikram įtempių būviui. Dujų takumą lemia molekulių judėjimas; tekėjimo kryptimi judančių molekulių impulsai perduodami kitoms molekulėms, judančioms mažesniu greičiu ar kita kryptimi. Skysčių takumą sukelia spartesnė molekulių difuzija veikiančio įtempimo kryptimi. Kietųjų kristalinių kūnų takumas atsiranda dažniausiai dėl defektų (pvz., vakansijų, dislokacijų) judėjimo kristaluose, polimerų – dėl makromolekulių ir jų segmentų judrumo. Gamtoje takumą sukelia oro ir vandens masių judėjimą, tektoninius Žemės plutos poslinkius.