talasokrãtiniai periòdai (gr. thalassa – jūra + kratos – jėga, tvirtumas), Žemės plutos geologinės raidos laikotarpiai, kuriems būdingas labai padidėjęs vandenynų plotas. Tęsėsi įpusėjus tektoniniam ciklui, vykstant dideliems Žemės plutos grimzdimams, dėl kurių žemynų didžiausia dalis buvo užtvindoma. Padidėjus hidrosferos plotui Žemėje vyravo drėgnas jūrinis klimatas su nedideliais temperatūros svyravimais, kaupėsi įvairios sudėties jūrinės nuosėdos (daugiausia karbonatinės). Talasokratiniai periodai reiškėsi vidurinio kambro, viršutinio silūro, vidurinio devono epochose ir viršutinio devono, apatinio karbono bei viršutinės kreidos epochų pradžioje. Laikotarpiai, kai smarkiai padidėja sausuma, vadinami geokratiniais periodais.
1417