talasokratònas, tektoniškai santykinai stabili ir lygi vandenyno dugno sritis. Terminą 1955 pirmasis pavartojo australų geologas R. Fairbridge’as, kai buvo pradėti vandenynų dugno tyrimai. 1960–70 atradus Pasaulinio vandenyno vidurio kalnagūbrius (tektoniškai aktyvias vandenyno guolio povandeninių kalnynų juostas) tapo akivaizdu, kad talasokratonas jų neapima. Santykinai stabilią vandenyno dugno dalį, esančią už vandenyno vidurio kalnagūbrio ribų, kai kurie tyrėjai pradėjo vadinti vandenynine plokšte arba talasoplokšte. Vandenyninės plutos kratoninių sričių koncepcija yra pasenusi ir nebenaudojama. Pagal naują plokščių tektonikos koncepciją talasokratonas yra litosferos plokštės dalis.
1417