tãlentas (lot. talentum < gr. talanton – svarstyklės), labai didelių gabumų, daugiausia specialiųjų (tam tikros srities – mokslo, meno, sporto ir kitų), visuma; ją turintis asmuo. Talentas padeda gauti naują, originalų ir reikšmingą visuomenei rezultatą ar produktą. Talentą iškelia ir ugdo žmogaus poreikis kurti, pasaulėžiūra, visuomenės pažiūros. Talentingiems žmonėms būdinga specifinės intelekto ypatybės (gera atmintis, vaizduotė, erdvinis ir loginis mąstymas). Talentą lemia fiziologinės prielaidos, ugdo mokymas, lavinimas, veikla. Tam tikros srities (dailės, muzikos) talentas gali reikštis jau vaikystėje.
Talentą vienas pirmųjų 19 a. viduryje pradėjo nagrinėti Didžiosios Britanijos psichologas F. Galtonas.