taltas (< hebr.), judėjų vyrų maldos šalis. Dėvimas nuo Talmudo laikotarpio. Manoma, juo siausdavosi tik rabinai ir išminčiai. Talitas yra stačiakampio formos, kampuose – po kutą (Dievo įstatymų vykdymo būtinybės priminimas ir simbolis; Sk 15, 38–41). Sefardai talitą puošia dažniausiai baltomis juostomis, aškenaziai – juodomis (simbolizuoja Šventyklos sugriovimą) arba mėlynomis (simbolizuoja Izraelio vėliavą; šios spalvos juostomis talitą dažniausiai puošia ne Izraelyje gyvenantys judėjai). Kartais aplink kaklą ir pečius įsiuvama sidabro gija, vadinama karūna (hebr. atara), į kai kuriuos talitus įsiuvamas laiminimas, sakomas siaučiantis talitą. Dėvimas per rytinę maldą (chazanai ir Toros ištraukų skaitytojai siaučiasi ir per vakarinę) ir visas Jom Kipuro maldas. Kai kuriose aškenazių bendruomenėse talitą naudoja tik vedę vyrai. Sefardai talitą dažniausiai siaučiasi per tuoktuvių ceremoniją. Ortodoksai siaučiasi talitą ne per pečius, o ant galvos.
talitu apsisiautę judėjai ortodoksai meldžiasi prie Raudų sienos
Talitas laikomas specialiame puošniame medžiagos maišelyje. Į talitą įsupamas mirusysis; vienas kutas nukerpamas kaip simbolis, kad mirusysis yra atleidžiamas nuo Dievo įstatymų vykdymo. Ortodoksai po rūbais (ant nuogo kūno) visą dieną vilki mažąjį talitą (panašus į liemenę); kutai dažniausiai kyšo iš po viršutinių drabužių.
2182