talja

tálja (pranc. taille – duoklė), vidurinių amžių Prancūzijoje valstiečių ir daugelio kitų nebajorų mokamas mokestis. Iždo pajamų vienas svarbiausių šaltinių, dažniausia naudota karo reikmėms. Nuo 1439 rinkta reguliariai ir tik karaliaus naudai. Šiaurės Prancūzijoje (tiksliau – anksčiau prie karaliaus domeno prijungtose provincijose) talja mokėta nuo asmens, Pietų Prancūzijoje (vėliau prijungtose teritorijose, kurios išsaugojo daug senųjų privilegijų) – nuo neprivilegijuotos žemės (jei tokios turėjo bajorai, jie t. p. mokėjo talją). Ilgainiui nuo taljos buvo atleista daug žmonių grupių (pvz., magistratų nariai, universitetų profesoriai ir studentai), todėl ji buvo didinama tiems, kurie mokėjo. Dėl nevienodo apmokestinimo ir nuolatinio didėjimo tapo vienu nemėgstamiausių mokesčių. Panaikinta per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją.