horizontalioji talpykla: A, B, – pripildymo ir išleidimo atvamzdžiai, C – apžiūros angos su dangčiais, D – talpyklos skersmuo, L – ilgis
vertikalioji talpykla: A, B, – pripildymo ir išleidimo atvamzdžiai, D – talpyklos skersmuo, d – apžiūros angos skersmuo, H – aukštis
horizontaliosios degalų talpyklos
talpyklà, rezervuaras, cisterna, bakas, kanistras ar didelis indas medžiagoms laikyti. Būna dujų, skysčių, nuotekų, biralų, atliekų ir kitokių medžiagų talpyklos. Pagal įrengimo būdą skirstomos į stacionariąsias, kilnojamąsias, vežiojamąsias, antžemines, požemines, sandariąsias, plūdriastoges, horizontaliąsias, vertikaliąsias ir kitas. Pagal vidinio slėgio vertes talpyklos skirstomos į slėgines ir neslėgines. Jos gali būti viensienės (viengubų sienelių) ir dvisienės (su vidine ir išorine sienelėmis ir su tarpusienio ertme). Gaminamos iš metalo lakštų, gelžbetonio, plastikų, stiklaplasčio, kartais iš medienos. Iš išorės gali būti termoizoliacija ir hidroizoliacija, o iš vidaus – specialia apdaila. Turi pripildymo ir išleidimo įtaisus, lygio matuoklius, atvamzdžius valymui, vidaus apžiūros angas, slėgmačius, termometrus, kartais apsauginius vožtuvus, šildymo ir (arba) šaldymo įtaisus.
Sandariosios talpyklos viduje esančios medžiagos nesusisiekia su aplinka. Dujų talpyklos suslėgtųjų dujų išleidimo energija atidaro ventiliacijos įtaisą. Vandens talpykla – vandens laikymo įrenginys. Į lietaus nuotekų talpyklą suteka nuotekos per liūtis, kai debitas viršija valymo procesui nustatytą maksimumą. Jos paskirtis – sukaupti kuo daugiau nuotekų, kurios bus valomos, kai debitas bus normalus, ir pašalinti galinčias sėsti skendinčiąsias medžiagas iš nusiliejančių tiesiog į rinktuvą nuotekų. Talpyklos apibūdinamos tūriu, skersmeniu, ilgiu arba aukščiu, apžiūros angų skersmeniu, sienelių storiu, slėginės – dar ir vidiniu eksploataciniu slėgiu.
3020