Talsų piliakalnis

Tálsų pliakalnis yra Latvijoje, prie Talsų miesto, Talsų ežero pietrytiniame krante. Vienas didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Kuršo piliakalnių, datuojamas 9–14 amžiumi. Šlaitai statūs, iki 32 m aukščio. Aikštelė pailga, 55 × 60 m dydžio, jos šiaurinėje pusėje yra 30 × 80 m dydžio priešpilis, pietinėje pusėje – 7,5 m aukščio pylimas, šio vakarinėje pusėje – vartai. 1923 tyrė E. Brastiņis. Piliakalnyje gyveno finougrų (9–10 a.), lyvių (10–11 a.), kuršių gentys. Prie piliakalnio 12–14 a. gyvavo apie 4,5 ha dydžio kuršių miestas (dabar Talsų dalis). 1290 nesėkmingai puolė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė. 14 a. pradžioje prie Talsų piliakalnio pastatyta Vokiečių ordino mūrinė pilis. 1936–1938 – A. Karnupo vadovaujamos ekspedicijos, daugiau kaip 400 m² plote rado daugiau kaip 4500 radinių. Piliakalnyje rasta 15–32,5 m² dydžio pusiau žeminių ir antžeminių medinių gyvenamųjų ir ūkinių statinių, amatininkų dirbtuvių, medinių įtvirtinimų liekanų. Radiniai: ginklai, darbo įrankiai, papuošalai (antkaklės, apyrankės, žiedai), 11–15 a. monetos; saugomi Talsų savivaldybės muziejuje.

2338