Bairašauskáitė Tamara 1950 12 01Alytus, lietuvių istorikė. Habil. dr. (hum. m., 1998).
Išsilavinimas ir veikla
1972 baigė Vilniaus universitetą. Nuo 1979 dirba Lietuvos istorijos institute (iki 1990 LSSR Mokslų akademijos Istorijos institutas). 2000–04 Vilniaus universiteto Kultūrinių bendrijų centro vizituojanti profesorė, nuo 2005 Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesorė.
Tiria Lietuvos kaimo sovietinės okupacijos metais, Lietuvos totorių istoriją, 19 a. bajorų savivaldą.
Publikacijos
Svarbesni veikalai: Lietuvos totoriai XIX amžiuje (1996), Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje (2003), Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853): Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje (2011), Lietuvos istorijos 8 tomo 1 dalis: Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia (su Z. Medišauskiene ir R. Mikniu, 2011), Bajorų dvaras keičia savininką: Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais (2018), Lietuvos totorių istorija (2021). Viena kolektyvinės monografijos 1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą (2019) autorių ir sudarytoja.
Tamara Bairašauskaitė
Paskelbė straipsnių Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos mokslo leidiniuose. Parengė 1991–99 anotuotą Lietuvos istorijos bibliografiją, skirtą lenkų mokslininkams (3 knygos, 1997–2000), mokslines publikacijas: Eugeniuszo Römerio (1871–1943) Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija (su J. Širkaite ir R. Mikniu, 2009), Apolonijos Dalevskytės‑Sierakauskienės (1838–1919) Atsiminimai (su Jolanta Sikorska‑Kulesza, 2019; t. p. išvertė iš lenkų kalbos).
Sudarė knygas: Kipčiakų tiurkų Orientas Lietuvoje: istorija ir tyrimų perspektyva (su H. Kobeckaite, 1994), Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai (su H. Kobeckaite ir G. Miškiniene, 2008; ir mokslinė redaktorė), Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje (su G. Miškiniene, 2014; t. p. mokslinė redaktorė).
Išvertė iš lenkų kalbos S. Kryczyńskio veikalą Lietuvos totoriai (1993), E. Kotłubajaus – Radvilos (1995), H. Wisnerio – Jonušas Radvila (1612–1655): Kėdainių šešėlyje (2000), W. Tatarkiewicziaus – Šešių sąvokų istorija (2007), dokumentų rinkinį Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais (2013), publikaciją XVII a. pradžios Lietuvos vietovių istoriniai šaltiniai: 1622 m. Vilniaus ekonomijos inventorius (2014).
-Tamara Bairašauskaitė