Tambov (Тамбов, Tambòvas), miestas Rusijos Federacijos europinėje dalyje, Okos–Dono lygumos vidurinėje dalyje, prie Cnos upės (Volgos baseinas); srities centras. 292 140 gyventojų (2020). Upių uostas. Geležinkeliai ir plentai į Maskvą, Saratovą, Lipecką, plentai į Moršanską, Volgogradą. Oro uostas. Automobilių, traktorių atsarginių dalių gamyba, chemijos (anilino ir dažiklių, gumos, asbesto), avalynės, siuvimo, maisto, statybinių medžiagų pramonė. Chemijos mašinų, kultūros, pedagoginis institutai. Dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Kraštotyros, medicinos istorijos muziejai, paveikslų galerija. Tambovas įsikūrė prie 1636 pastatytos tvirtovės.
Tambov prie Cna upės
Istorija
Įkurtas 1636 pastačius tvirtovę (gynė Rusijos pietinį pasienį nuo totorių antpuolių), buvo Juodžemio regiono tolesnio kolonizavimo atsparos taškas. 1779–96 vietininkystės, 1796–1928 gubernijos centras.
Nuo 18 a. pabaigoje plėtota prekyba (buvo rengiamos mugės), kultūra (1786 įkurtas teatras, spaustuvė, 1824 gimnazija). 1830 mieste kilo vadinamieji Choleros maištai.
1920–21 Tambovo apylinkėse vyko Antonovo sukilimas. Sovietmečiu plėtota pramonė, padaugėjo gyventojų (1926 – 62 000, 1989 – 329 589). Nuo 1934 srities centras.
Lietuviai
Per I pasaulinį karą į Tambovą buvo pasitraukę lietuvių, evakuota lietuviškų mokyklų. 1915 įkurtas Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Tambovo skyrius rėmė ir iš Marijampolės atkeltą Žiburio mergaičių progimnaziją (čia išaugo į gimnaziją; direktorius kunigas P. Bielskus, dėstė A. Galdikas, mokėsi M. Galdikienė). 1940 07–1941 06 deportuoti Tambove gyveno, 1941 vasarą miesto kalėjime kalinti M. Urbšienė ir J. Urbšys.
Tambovo pedagoginis institutas
Tambov