tamga

tamgà (< tiurk.), tiurkų, mongolų ir kitų tautų giminių nuosavybės ženklas. Iš pradžių tamgomis buvo ženklinami arkliai, galvijai, ginklai, šeimos asmeninė nuosavybė, vėliau – dokumentai, pavaldžių šalių monetos (tokie dokumentai ir monetos irgi buvo vadinamos tamga). Per mongolų užkariavimus tamga paplito Vidurinėje Azijoje, Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose, Užkaukazėje, Rytų Europoje (tamga yra ir kai kurių totoriškos kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbuose). 13–16 a. tamga dar vadintas piniginis mokestis, kurį mokėjo prekybininkai ir amatininkai.