Tãmil Nãdu (Tamil Nādu, tamilų Tamilnātu), iki 1968 Madrãsas (Madras), valstija Indijos pietuose, prie Bengalijos įlankos ir Mannaro įlankos. Pietryčiuose Tamil Nadu nuo Šri Lankos skiria Palko sąsiauris. Plotas 130 069 km2. 73,80 mln. gyventojų (2013); gyvena daugiausia tamilai (apie 84 % Tamil Nadu gyventojų), telugai (apie 14 %), malajaliai. Centras – Madrasas (Čenajus; 4,7 mln. gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Koimbaturas (1135,1), Salemas (1053,7), Madurai (943,1), Tiruččirappalli (911,7). Gyventojų vidutinis tankis 561 žm./km2. Miesto gyventojų 44 %. Tamil Nadu 88 % gyventojų – hinduistai, 6 % – krikščionys, apie 5 % – islamo išpažinėjai. Oficiali kalba – tamilų. Valstija suskirstyta į 32 rajonus.
Vakaruose ir vidurinėje dalyje plyti Dekano plokščiakalnis, Nilgirio (aukštis iki 2636 m), Kardamono kalnai, Palni kalnagūbris, pietryčiuose – aliuvinė pajūrio lyguma (šiaurės rytuose vadinama Coromandelio Krantu). Klimatas musoninis subekvatorinis. Per metus iškrinta nuo 800–1000 mm (šiaurėje) iki 1500 mm (pietuose) kritulių. Aukščiausia temperatūra nuo 29 °C (gruodžio mėnesį) iki 38 °C (gegužės mėnesį), žemiausia – 20–28 °C. Didžiausios upės – Kaveri, Ponnaijaras, Palaras, Vaigai. Miškai užima apie 17 % teritorijos. Auga palmės, eukaliptai, kaučiukmedžiai, bambukai, orchidėjos, sprigės, vėdrynai, paparčiai. Mannaro įlankos (įkurta 1986), Nilgiri, Agasthjamalai biosferos rezervatai. 5 nacionaliniai parkai. Kasama rusvosios anglys, klintys, boksitai, magnezitas, chromo, geležies rūdos, iš jūros vandens garinama druska. Elektros energiją gamina šiluminės (didžiausia Neyveli; galia 2500 MW), atominės (Madraso, galia 500 MW), hidroelektrinės ir atsinaujinantys energijos šaltiniai. Juodoji (plieno) ir spalvotoji (aliuminio, vario) metalurgija, automobilių, geležinkelio vagonų, traktorių, motociklų, sunkvežimių gamyba, naftos perdirbimo (bendrovė Chennai Petroleum Corporation), plaušienos ir popieriaus (Tamil Nadu Newsprint and Papers), statybinių medžiagų (cemento), gumos, elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės (šilko, medvilnės), odos, maisto (aliejaus, cukraus) pramonė, programinės įrangos kūrimas. Žvejyba. Turizmas; dažniausiai lankoma Palavų dinastijos Mahabalipuramo paminklų grupė (įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą, 1984), Brihadisvararo (Gangaikondoje ir Thandžavure), Airavatesvararo (Darasurame, 2004) šventyklos, Nilgiri kalnų geležinkelis (2008), pajūrio kurortai. Daugiausia pramonės įmonių yra Madrase, Koimbature, Saleme, Tiruččirappalli, Ranipete. Ariamoji žemė užima apie 40 % teritorijos; dalis drėkinama. Auginama ryžiai, cukranendrės, kokosai, kaučiukmedžiai, vilnamedžiai, vaismedžiai, bananai, mangai, kavamedžiai, arbatmedžiai, daržovės (pomidorai, baklažanai, svogūnai), gėlės. Veisiama galvijai (ir buivolai), avys, ožkos. Madraso–Koimbaturo, Madraso–Madurai geležinkeliai ir plentai. Madraso metropolitenas. Madraso, Koimbaturo, Tiruččirappalli tarptautiniai oro uostai. Madraso, Ennuro, Tutikorino jūrų uostai.
Istorija
Manoma, dabartinės Tamil Nadu valstijos teritorijoje žmonės apsigyveno paleolite. Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų pradėjo skverbtis arijai. 5 a. pr. Kr.–5 a. įvairiu metu Tamil Nadu teritorija ar jos dalys priklausė Čolos, Čeros, Pandjos, Palavų ir kitoms valstybėms. 17 a. Tamil Nadu užvaldė Didieji Mogolai. 1609 pakrantėje prekybos ir karinius punktus pradėjo kurti olandai, 1639 – anglų Ost Indijos bendrovė (1639 įkurtas Madrasas). 18 a. antroje pusėje didžiausią dalį Tamil Nadu teritorijos pajungė anglų Ost Indijos bendrovė. Ją panaikinus 1858 Tamil Nadu (kaip ir visos Indijos) valdymą perėmė Didžiosios Britanijos vyriausybė. Nuo 1947 Indijos valstija.