Tampere (Támperė), švedų k. Tammerfors (Tãmerforsas), miestas Suomijos pietvakariuose, į šiaurės vakarus nuo Helsinkio, tarp Näsijärvi ir Pyhäjärvi ežerų; Pirkanmos regiono centras.
Tampere
Tamperės municipaliteto plotas 525 km2. 241 000 gyventojų (2020). Tamperės aglomeracijoje 341 700 gyventojų; antra pagal gyventojų skaičių Suomijos aglomeracija (po Helsinkio aglomeracijos).
Vidaus vandenų uostas. Geležinkeliai ir plentai į Helsinkį, Turku, Jyväskylä, Vaasą. Tamperės‑Pirkkalos oro uostas (į pietvakarius nuo Tamperės). Mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, baldų, plaušienos ir popieriaus, tekstilės, odos ir avalynės, maisto, chemijos pramonė. Hidroelektrinė. Turizmas. Tamperės universitetas (įkurtas 1925), Tamperės technikos (įkurtas 1972), Tamperės taikomųjų mokslų (įkurtas 1996) universitetai, Suomijos policijos kolegija (įkurta 1998). Miesto biblioteka. Vapriikki muziejų centras (jam priklauso Tamperės gamtos istorijos, Suomijos ledo ritulio šlovės, avalynės muziejai), Tamperės dailės (jo dalis – Muumilaakso muziejus ir galerija), V. Lenino (vienas paskutiniųjų pasaulyje), istorijos, medijų ir kiti muziejai. Tamperės (dramos), Tamperės Työväen, Pyynikki vasaros teatrai, opera, baletas. Koncertų ir kongresų centras. Tamperės filharmonijos orkestras (vienas žymiausių Suomijos simfoninių orkestrų). Kasmetiniai tarptautiniai teatro, kino, džiazo, vokalinės muzikos festivaliai, Tamperės bienalė. Särkänniemi pramogų parkas (jame yra planetariumas, delfinariumas, akvariumas, Näsinneulos apžvalgos bokštas). Arboretumas.
2271
Architektūra
Senoji bažnyčia (1825, architektas Ch. Bassi), buvęs sandėlis (1838, architektas C. L. Engelis, dabar dailės muziejus, rekonstruotas 1931, architektė H. Gestrin), Finlaysono bažnyčia (1879, architektas F. L. Calonius), Aleksandro Neviškio cerkvė (1881, architektas T. Deckeris, rekonstruota 1937, 1980), rotušė (1890, architektas G. Schrekas).
Tamperės katedra (1907, architektas L. Sonckas; iki 1923 Šv. Jono bažnyčia)
20 a. pirmoje pusėje suprojektuota nacionalinio romantizmo (Taupomojo banko rūmai, 1903, architektai H. Gesellius, A. Lindgrenas, E. Saarinenas, evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčia, 1907, architektas L. Sonckas, dabar Tamperės katedra), jugendo (Palanderio pastatas, 1905, architektai B. Federley, V. Heikkila, Centrinė ugniagesių stotis, 1908, architektė W. Lönn, 1921 paaukštinta, architektas Bertelis Strömmeris, renovuota 1986), neoklasicizmo (teatro rūmai, 1912, architektas K. S. Kallio), 20 a. 4–9 dešimtmetyje – internacionalinio stiliaus (geležinkelio stoties rūmai, 1936, architektai O. Flodinas, E. Seppälä, Socialinių mokslų institutas, architektai T. Korhonenas, J. Laapotti, dabar Tamperės universitetas, Vatialos koplyčia, abu 1961, architektas V. G. Revellis, biurų pastatas, 1967, architektas A. Ervi), regionalizmo (Kalevos bažnyčia, 1966, prekybinio ir visuomeninio centro pastatas, 1979–89, biblioteka, 1986, visų architektai R. F. I. Pietilä, R. I. M. Paatelainen) pastatų.
2271
Istorija
1775 Gustavo III ant Tammerkoski upės kranto įkurta Kauppalos prekybinė gyvenvietė. 1779 gavo miesto teises. 19 a. tapo svarbiu prekybos ir tekstilės pramonės centru, 19 a. antroje pusėje čia dirbo beveik pusė Suomijos pramonės darbininkų. 20 a. tapo darbininkų judėjimo centru, 1905 čia įvyko Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos (bolševikų) I konferencija. 1918 04 06 mūšis dėl Tamperės (Suomijos kariuomenė užėmė Tamperę, į nelaisvę paėmė apie 10 000 čia įsitvirtinusių vadinamųjų raudonųjų) tapo Suomijos pilietinio karo lemiamu lūžiu.
2271