tamsióji enegija, hipotetinė energijos forma, tolygiai užpildanti Visatos erdvę ir sukelianti stūmą (antigravitaciją), kuria galima paaiškinti spartėjančią Visatos plėtrą. Tamsiosios energijos prigimtis nėra žinoma. Pagal vieną iš hipotezių tamsioji energija yra vidinė erdvės savybė, išreiškiama kosmologine konstanta, kurią bendrosios reliatyvumo teorijos lygtyse pavartojo A. Einsteinas. Visatai plečiantis šia konstanta apibūdinamas energijos tankis (10–29 g/cm3) nekinta, o jį atitinkantis slėgis yra neigiamas ir veikia kaip stūma, verčianti Visatą plėstis su pagreičiu. Kitas galimas tamsiosios energijos paaiškinimas – erdvėje ir laike kintantis tam tikros formos dinaminis neigiamo slėgio laukas, vadinamas kvintesencija. Iš kosmologinių stebėjimų nustatyta, kad tamsioji energija sudaro apie 71 % visos Visatos energijos (likusią dalį sudaro tamsioji medžiaga ir matomoji medžiaga). Tamsiosios energijos terminą 1998 pirmasis pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų kosmologas Michaelis Turneris.
1856