Tángai (Tang), Kinijos imperatorių dinastija (618–907). Pradininkas iš Čengdzi (dabar Šansi provincija) kilęs karo vadas Li Juanas, kuris remiamas sąjungininkų tiurkų nuvertė Sujų dinastijos imperatorių Gung Di (Janju), pasiskelbė imperatoriumi ir pasivadino Gao Dzu (valdė 618–626). Jo sūnus imperatorius Taidzongas (valdė 627–649) 628 galutinai suvienijo šalį. Imperatoriaus Gao Dzongo laikais (649–683) 655 faktiška šalies valdove tapo jo žmona U Hou, kuri 690 oficialiai pasiskelbė imperatore (vienintelė Kinijos istorijoje). 705 U Hou buvo priversta atsisakyti sosto. Imperatoriaus Siuandzongo laikais (712–756) Tangai pasiekė didžiausią galią. Iki 8 a. vidurio jie vykdė ekspansinę užsienio politiką. 8 a. antroje pusėje pradėjo įsigalėti sričių valdytojai (vienas jų – An Lušanas, jis 756–756 sukėlė maištą ir 756–757 buvo pasiskelbęs imperatoriumi). Tangus visiškai sužlugdė 874–901 vykęs valstiečių karas ir aristokratijos tarpusavio kova. 907 karo vadas Džu Venas nuvertė paskutinį Tangų imperatorių Li Džu (Džao Siuandi).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką