Tannenbergo mūšis (Tãnenbergo mšis), Rusijos ir Vokietijos kariuomenių mūšis per Pirmąjį pasaulinį karą. Vyko 1914 08 26–30 į rytus nuo Tannenbergo (dabar Stębarkas), Olsztyneko, Nidzicos ir Jedwabno rajone.
Šalių pajėgos
Rusijai sėkmingai pradėjus puolamąją Rytų Prūsijos operaciją (1914 08 17–09 15) Vokietija sutelkė dideles karines jėgas – beveik visą 8‑ąją armiją (14,5 pėstininkų ir 1 kavalerijos divizija, iš viso apie 173 000 žm.; vadas P. von Hindenburgas) prieš Rusijos 2‑ąją armiją (12,5 pėstininkų ir 3 kavalerijos divizijos, iš viso apie 190 000 žm.; vadas A. Samsonovas), judančią vakarų (Osterodės–Olsztyno) kryptimi ir tolstančią nuo 1‑osios armijos (6,5 pėstininkų ir 3 kavalerijos brigados, vadas P. von Rennenkampfas). Ši, Rusijos karinei vadovybei manant, kad 2‑ajai armijai pagalbos nereikia, judėjo Karaliaučiaus link. Iš Vakarų fronto vokiečiai permetė į Rytų Prūsiją 2 pėstininkų korpusus ir 1 kavalerijos diviziją.
Mūšio eiga ir padariniai
1914 08 26 Vokietijos kariuomenė pradėjo kontrpuolimą, sumušusi Rusijos imperijos kariuomenės 2‑osios armijos flangus apsupo jos centrinę grupuotę, kuri atkakliai priešinosi iki 08 30. P. von Rennenkampfo 1‑ajai armijai buvo įsakyta kuo skubiausiai atvykti į pagalbą, bet nebespėta. Vokietijos duomenimis, žuvo apie 30 000 Rusijos karių, į nelaisvę paimta apie 90 000 (rusų karo istorikai tvirtina, kad nuostoliai buvę mažesni); nedidelė Rusijos kariuomenės 2‑osios armijos dalis atsitraukė iki Narevo, A. Samsonovas nusišovė. Vokietijos kariuomenė neteko apie 13 000 (kitais duomenimis, apie 30 000) karių. Vokiečiai pavadino mūšį Tannenbergo vardu (nors kovos šioje gyvenvietėje nevyko), laikydami jį simboliniu revanšu už 1410 pralaimėtą Žalgirio mūšį.
per Tannenbergo mūšį paimti Rusijos karo belaisviai geležinkelio stotyje (Rytų Prūsija, 1914 09)