tantalas
tantãlas (Tantalum; pagal graikų mitologijos personažo Tantalo vardą), Ta, periodinės elementų sistemos V B grupės cheminis elementas. Gamtinį tantalą sudaro 2 stabilieji izotopai. Žinoma 33 radioaktyvieji izotopai, jų masės skaičius 155–179 ir 182–190. Melsvai pilkas sunkus, kietas, kalus, plastiškas metalas. Ore apsitraukia tankia, atsparia agresyvioms terpėms, labai gražia oksido Ta2O5 plėvele. Tirpsta tik vandenilio fluorido ir azoto rūgščių mišinyje, karštose koncentruotose sieros ir fosforo rūgštyse. Aukštoje temperatūroje reaguoja su fluoru, chloru, vandeniliu, azotu, anglimi ir kitais nemetalais – susidaro kieti kaitrai atsparūs junginiai. Gamtoje randamas mineralų tantalito, mikrolito, euksenito, fergusonito pavidalo. Gaunamas elektrolizuojant iš gamtinės žaliavos išskirtų tantalo chlorido TaCl5 arba fluorido TaF5 tirpalus.
Grynas tantalas naudojamas branduolinėje energetikoje, geteriams, elektrinių lempų anodams ir tinkleliams, kaitinimo elementų ekranams, elektriniams kontaktams, cheminei aparatūrai, raketų detalėms, kondensatoriams, chirurginiams instrumentams, kaitrai ir korozijai atspariam plienui ir kitiems lydiniams gaminti. Mineraluose tantalą 1802 atrado Andersas Gustafas Ekebergas (Švedija), metalinį tantalą 1903 gavo Werneris von Boltonas (Vokietija).
1
2591