Tantãlas (Tantalos), senovės graikų mitų personažas, Frigijos (arba Lidijos) Sipilo srities karalius. Dzeuso sūnus, Niobės ir Pelopo tėvas. Buvo kviečiamas į dievų puotas, bet kartą juos užrūstino: nužudė Pelopą ir pavaišino dievus patiekalais iš jo mėsos – norėjo patikrinti, ar jie visažiniai (pagal kitas versijas – pavogė nuo dievų stalo ambroziją ir nektarą, atskleidė žmonėms Olimpo paslaptis). Už tai pasmerktas Hade amžinai kęsti alkį ir troškulį: stovėjo iki smakro vandenyje, virš jo galvos kabėjo vaisiai, bet jam pasilenkus vanduo atsitraukdavo, o bandant nuskinti vaisius jie pakildavo į nepasiekiamą aukštį. Pasak vėlesnių autorių, virš Tantalo galvos kybojo uola, galėjusi kiekvieną akimirką nukristi.
Posakis Tantalo kančios reiškia kančias dėl arti esančio tikslo, kurio neįmanoma pasiekti.