Tanzanijos gamta

Tanzanijos gamtinis žemėlapis

Ol Doinyo Lengai ugnikalnis (papėdėje – masajų kaimas)

Tanzãnijos gamtà

Krantai

Indijos vandenyno krantai mažai vingiuoti, lėkšti, daugiausia smėlėti. Kranto linijos ilgis 1424 kilometrai. Pakrantę ir salas supa koralų rifai.

Reljefas

Palei krantą plyti 50–100 km pločio pakrantės žemuma, Rufiji upės deltoje išplatėjanti iki 200 kilometrų. Didumą Tanzanijos teritorijos užima Rytų Afrikos plokščiakalnis (aukštis 900–1500 m), susiformavęs iš prekambro kristalinių uolienų (granitų, gneisų, kvarcitų). Plokščiakalnio šiaurinėje dalyje plyti plačios Serengeti, Masajų stepės, Vemberės stepės lygumos; pietuose – smarkiai eroduoti Rubeho, Uluguru, Mbarikos kalnai, pereinantys į Mozambiko plynaukštę. Palei Tanzanijos vakarinė sieną ištįsę Livingstone’o kalnai, Kipengerės, Poroto, Mbeyos kalnų juostos, kurios stačiu sprūdžiu nusileidžia į Rytų Afrikos lūžių zoną bei joje telkšančius ežerus (Niasos ežeras, Rukwa, Tanganikos ežeras). Tanzanijos šiaurėje stūkso Kilimandžaras (5895 m Kibo viršūnė aukščiausia Tanzanijoje ir visoje Afrikoje), Meru (4567 m; aukščiausias veikiantis ugnikalnis Afrikoje) vulkaniniai masyvai; dar čia yra Ngorongoro kaldera (plotas 265 km²; viena didžiausių kalderų pasaulyje).

Kilimandžaras

Zebrai, antilopės gnu ir flamingai Ngorongoro kalderoje

Klimatas

Klimatas subekvatorinis musoninis, Indijos vandenyno pakrantėje ir salose drėgnas, plokščiakalnyje sausesnis. Pakrantėje aukščiausia temperatūra 27–33 °C, žemiausia – 19–25 °C. Plokščiakalnyje temperatūra priklauso nuo aukščio: iki 1500 m aukščio – aukščiausia 27–33 °C, žemiausia – 15–17 °C, daugiau kaip 2300 m aukštyje (Ngorongoro kalderoje) – atitinkamai 15–20 °C ir 7–12 °C.

Per metus pakrantėje iškrinta 1000–1600 mm, plokščiakalnyje – 250–2000 mm kritulių. Šiaurėje būna du drėgnieji sezonai (kovo–gegužės ir rugsėjo–lapkričio mėnesiais), likusioje dalyje – vienas (nuo lapkričio iki balandžio–gegužės). Dažnos audros, ypač Tanzanijos vidurinėje dalyje.

Vidaus vandenys

Didžiausios upės – Rufiji, Wami, Ruvu, Pangani, Ruvuma – teka Tanzanijos vidurine ir rytine dalimi ir įteka į Indijos vandenyną. Vakarinės dalies upės teka į Tanganikos (Malagarasi), Rukwos (Rungwa, Zira), Niasos (Ruhuhu), šiaurinės dalies – į Viktorijos (Mara, Orangi, Kagera) ežerus. Vidurinėje dalyje yra laikinų upių.

Tanzanijai priklauso gėlų Viktorijos ežero, Tanganikos ežero, Niasos ežero dalys bei nenutekami sūrūs Rukwos, Eyasi, Natrono ežeras ir kiti ežerai.

Dirvožemiai

Tanzanijos vidurinėje dalyje vyrauja rausvi, mažai humusingi rūgštžemiai, šiaurės rytuose, Masajų stepėje, ir vakaruose – geltonžemiai, šiaurinės dalies lygumose – daug mineralinių medžiagų turintys juosvi montmorilonitiniai verstžemiai, dažnai sudarantys kompleksus su aukštesniuose plotuose paplitusiais geležaliuminžemiais. Geležaliuminžemiai dar dengia didelius Tanzanijos šiaurrytinės dalies kalnų ir Ngorongoro kalderos senų vulkaninių dangų plotus. Jaunesniuose vulkaninio dūlėjimo plotuose tarp Ngorongoro ir Kilimandžaro yra vulkanžemių. Natrono, Eyasi, Rukwos ežerų apylinkėse paplitę salpžemiai, Indijos vandenyno pakrantėje vyrauja smėlžemiai.

Augalija

Vakaruose ir pietuose auga atogrąžų lapus metantieji, kalnų šlaituose iki 2900 m aukščio – drėgnieji visžaliai miškai, 2900–4000 m aukštyje vyrauja subalpiniai krūmokšniai, didesniame kaip 4000 m aukštyje – alpinės pievos. Indijos vandenyno pakrantėje – mangrovės.

Gyvūnija

Tanzanijoje veisiasi 322 rūšių žinduoliai, tarp jų – afrikiniai drambliai, šimpanzės, žirafos, raganosiai, hieniniai šunys, gepardai, liūtai, leopardai, Indijos vandenyne – diugoniai. Peri daugiau kaip 1000 rūšių paukščiai.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 38,17 % (361 594 km²) Tanzanijos ploto. Yra 17 nacionalinių parkų, 694 miškų, 13 gyvūnijos rezervatų.

Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Serengeti nacionalinis parkas (1981), Kilimandžaro nacionalinis parkas (1987), Selous gyvūnijos rezervatas (1982), Ngorongoro draustinis (1979).

5 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai – Menyaros ežero (įtrauktas 1981, išplėstas 2017), Serengeti–Ngorongoro (1981, 2017), Rytų Usambaros (2000, 2017), Jozan–Chwaka Bay (2016), Gombe Masito Ugallos (2018).

4 Ramsaro konvencijos (įsigaliojo 2000) saugomos vietovės (plotas 48 684,24 km²).

Tanzanijos gamtai didžiausią žalą daro miškų kirtimas, dirvožemių erozija, brakonieriavimas, koralų rifų niokojimas.

Tarangirės nacionalinis parkas-gyvūnijos rezervatas

Tanzanija

Tanzanijos gyventojai

Tanzanijos konstitucinė santvarka

Tanzanijos partijos ir profsąjungos

Tanzanijos ginkluotosios pajėgos

Tanzanijos ūkis

Tanzanijos istorija

Tanzanijos švietimas

Tanzanijos literatūra

Tanzanijos architektūra

Tanzanijos dailė

Tanzanijos žiniasklaida