Tanzimatas

Tanzimãtas (Tanzimat), nuosaikios liberalios reformos, padarytos Osmanų imperijoje 1839–70. Jas daryti vertė Osmanų imperijos tolesnio irimo grėsmė, didėjanti Europos valstybių konkurencija Balkanuose ir Artimuosiuose Rytuose, stiprėjanti Europos pietryčių tautų išsivaduojamoji kova, imperijos visuomenės krizė. Tanzimatui pradžią davė Osmanų imperijos užsienio reikalų ministro M. Reşid Paşos parengtas sultono Abdiulmedžido I 1839 11 03 įsakas; juo remiantis buvo išleisti baudžiamieji ir prekybos kodeksai, pasaulietinių mokyklų steigimo, mokesčių natūra atpirkimo sistemos panaikinimo ir kiti įstatymai; tai šiek tiek sureguliavo administracinį ir valstybės valdymą, padėjo plėtoti pasaulietinį mokymą. 1856 02 18 įsaku (paskelbtas Vakarų valstybių spaudimu) užsieniečiai gavo teisę valdyti žemės sklypus, tiesti geležinkelius, eksploatuoti žemės gelmių turtus, steigti bankus. Tanzimatas padėjo iškilti vietos verslininkų ir prekybininkų sluoksniams (daugiausia susijusiems su Vakarų šalimis), skatino ekonomikos, literatūros, mokslo plėtotę, sudarė sąlygas užsienio valstybių investicijoms.