tarãskai (savivardis purépeča), Šiaurės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Meksikoje (Guanajuato, Guerrero, Jalisco, Michoacáno valstijose). 21 amžiaus pradžioje buvo apie 65 000 taraskų. Kaba taraskų kalba (priskiriama indėnų kalboms), ispanų kalba. Tikintieji katalikai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas, mėnulio, žvaigždžių, upių kultai). Svarbiausi verslai – žemdirbystė, gyvulininkystė, paukštininkystė, bitininkystė, medžioklė, žvejyba, amatai (audimas, demblių pynimas, žvejų tinklų mezgimas, siuvinėjimas, vaško ir akmens skulptūrų, lakuotų dirbinių gamyba). Tradicinė gyvenvietė – pueblas, gyvena ir vienkiemiuose (rančose). Tradicinis būstas – vieno arba dviejų kambarių molinis namas be langų, dvišlaičiu šiaudiniu stogu, jį vis dažniau keičia meksikietiško tipo būstas. Tradiciniai moterų drabužiai – palaidinė, kailinis sijonas, apsiaustas, vyrų – kelnės, marškiniai, apsiaustas. Dėvimos plačiabrylės šiaudinės skrybėlės. Vyrauja mažoji šeima, bilateralinė giminystė. Santuoka patrilokalinė, monogaminė. Išliko avunkulatas, giminių tarybos. Gausi tautosaka. Taraskai asimiliuojami meksikiečių.
Apie 1400 dabartinės Michoacáno valstijos teritorijoje taraskai buvo įkūrę valstybinį darinį (sostinė Tzintzuntzano miestas), 1522 užkariauti ispanų.