Tarbes (Tárbas), miestas Prancūzijos pietvakariuose, Oksitanijos administraciniame regione, Pirėnų prieškalnėse, prie Adouro upės (teka į Atlanto vandenyno Biskajos įlanką); Aukštutinių Pirėnų departamento centras.
Massey muziejaus pastatas
42 800 gyventojų (2019; aglomeracijoje 79 000 gyventojų).
Per Tarbesʼą eina Bayonne’os–Tulūzos geležinkelis ir automobilių magistralė; greitaeigė geležinkelio linija į Paryžių. Tarbes’o‑Lurdo‑Pirėnų oro uostas (apie 9 km į pietvakarius nuo Tarbesʼo; daugiausia aptarnaujami į Lurdą keliaujantys maldininkai). Ginklų, lėktuvų, geležinkelio riedmenų, žemės ūkio mašinų gamyba, elektrotechnikos, odos, poligrafijos, keramikos, maisto pramonė. Galvijų, žirgų prekybos centras. Turizmas.
Tarbes’as yra Pirėnų nacionalinio parko (1997 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą) teritorijoje (mieste įsikūrusi parko administracija). Tarbes’o nacionalinė inžinierių mokykla (įkurta 1963), universitetinis technologijos institutas (priklauso Tulūzos III Paulio Sabatier universitetui), aukštoji meno ir keramikos mokykla.
Massey muziejus (dailė, husarų istorija). Romaninė Notre‑Dame‑de‑la‑Sède katedra (12 a., išplėsta 14–18 a., fasadas, 17 a.), gotikiniai Saint‑Sever‑de‑Rustan vienuolyno rūmai (15 amžius).
Istorija
Remiantis archeologiniais radiniais, manoma, Tarbes’as įkurtas 3 a. prieš Kristų. Antikos laikais romėnų vadintas Bigora. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais dažnai siaubė barbarai, apie 840 apiplėšė vikingai. 12 a. pabaigoje čia pilį pastatydino Bigorre’o grafas.
Vidurinių amžių pabaigoje Tarbes’ą sudarė gynybinėmis sienomis viena nuo kitos atskirtos 6 gyvenvietės. Per Šimtametį karą Tarbes’ą 1360–1406 valdė anglai, jis nukentėjo per 16 a. religinius karus. 17 a. atsikūrė, 18 a. suklestėjo iš prekybos ir amatų, tapo Aukštutinių Pirėnų departamento centru. 1856 geležinkelio linija sujungtas su Paryžiumi.
Po 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos karo čia įkurdinta karinė įgula, pastatytas ginklų arsenalas, miestas tapo pramonės centru. Per I pasaulinį karą buvo svarbus artilerijos reikmenų gamybos, per II pasaulinį karą – Pasipriešinimo judėjimo centras. 20 a. antroje pusėje tapo švietimo ir turizmo centru.
1961–2015 Tarbesʼas priklausė Pietų‑Pirėnų administraciniam regionui.