tarėjas
tarjas, nuo 5 a. Europoje (ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iki 15 a. vidurio) karaliaus tarybos (patariamoji institucija prie karaliaus ar kito valdovo) narys. Skyrė ir atleido karalius iš savo dvariškių, giminaičių, didikų ir kitų asmenų.