Tareñtas (gr. Taras, lot. Tarentum), senovės graikų kolonija Pietryčių Italijoje, Taranto įlankos pakrantėje. Įkurta 706 pr. Kr. išeivių iš Spartos. Nuo 5 a. pr. Kr. didžiausia graikų kolonija Italijoje, prekybos ir amatų centras (garsėjo vilnos audiniais, purpuro ir dažų gamyba). Iš pradžių valdė karaliai, vėliau įsigalėjo aristokratų respublika, 5 a. pr. Kr. viduryje – demokratija. Labiausiai Tarentas klestėjo valdant strategui filosofui Architui (4 a. pr. Kr.). Pralaimėjo 282–272 karą (kariavo išvien su Epyro karaliumi Pyru) su Roma ir buvo paverstas jos priklausomu sąjungininku. Per II pūnų karą (218–201, Pūnų karai) rėmė Hanibalą. 209 pr. Kr. užimtas ir apiplėštas romėnų (30 000 Tarento gyventojų atiduota į vergiją), prarado reikšmę. 122 pr. Kr. romėnai Tarento vietoje įkūrė Neptūnijos koloniją, o centrinėje dalyje susikūrė Taranto miestas.
išlikusios Tarento šventyklos kolonos
-Neptūnija