tariamóji núosaka, veiksmažodžio nuosaka, reiškianti galimą, sąlygišką ar pageidaujamą veiksmą. Tariamosios nuosakos morfologines formas turi tik kai kurios kalbos, pvz., latvių, vokiečių, prancūzų, ispanų; daugelyje kitų kalbų atitinkamos reikšmės nusakomos sintaksinėmis konstrukcijomis. Lietuvių kalboje skiriamos vientisinės ir sudėtinės tariamosios nuosakos formos. Vientisinės formos daromos iš bendraties kamieno su priesagomis ‑čia‑ (vienaskaitos 1 asmuo), ‑tum(ė)‑ (vienaskaitos 2 asmuo, daugiskaitos 1, 2 asmuo), ‑tų‑ (3 asmuo), pvz., ei‑čia‑u, ei‑tum(ei), ei‑tu(mė)‑me, ei‑tumė‑te, ei‑tų. Sudėtinės tariamosios nuosakos formos sudaromos su pagalbinio veiksmažodžio būti vientisinėmis formomis ir veikiamaisiais arba neveikiamaisiais dalyviais, pvz., būčiau ėjęs, būtų beeinąs, būtų nešamas / neštas.
2352