tariamoji sutartis
tariamóji sutarts, kvazisutarts, sutartis, sudaryta neketinant ja sukurti teisinių padarinių. Tariamoji sutartis turi paslėptą šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad šis susitarimas yra tik formalus. Dažniausiai sudaroma stengiantis išvengti įstatymais nustatytų sankcijų, mokesčių ar kitų prievolių (pvz., siekiant išvengti nekilnojamojo turto konfiskavimo sudaroma pardavimo sutartis su artimu giminaičiu). Tariamoji sutartis nuo pat jos sudarymo yra negaliojanti. Negaliojimo padariniai – abišalė restitucija. Turtas, buvęs tariamosios sutarties dalykas, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens. Tariamoji sutartis, kuria siekiama neteisėtų tikslų, ją sudariusiems asmenims gali užtraukti viešosios teisės (administracinės, baudžiamosios) nustatytą atsakomybę.
LIETUVOJE tariamosios sutarties negaliojimo ir padarinių klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001).