tarinỹs, sakinio gramatinis centras, sakinio žodžių formų sintaksinių ryšių viršūnė. Su tarinius tiesioginiais ryšiais siejamos sakinio branduolį sudarančios žodžių formos (sakinio dalys); kitos priklauso nuo jo netiesiogiai. Lietuvių kalboje skiriama vientisinis ir sudėtinis tarinys. Vientisiniu tariniu dažniausiai eina asmenuojamosios veiksmažodžių formos (pvz., Pražydo vyšnios), rečiau – bendratis (pvz., Zuikis bėgt, vilkas vytis), veikiamieji ir neveikiamieji dalyviai (pvz., Kartą gyvenę du broliai; Čia nelyta), padalyviai (pvz., Ką čia padarius?), ištiktukai (pvz., Vilkas keberiokšt), jaustukai (pvz., Šiū namo!). Sudėtinis tarinys gali būti veiksmažodinis ir vardažodinis. Sudėtinį veiksmažodinį tarinį sudaro kai kurių nesavarankiškų veiksmažodžių asmenuojamosios formos su bendratimi ar veikiamuoju dalyviu (pvz., Liovėsi snigti / snigę), bendratimi (pvz., Jau galiu paeiti), ištiktukais (pvz., Varna šast nutūpė). Sudėtinį vardažodinį tarinį sudaro pagalbinio veiksmažodžio būti formos, vadinamos jungtimi, su vardažodžiais, vadinamais vardine tarinio dalimi (pvz., Jis buvo gydytojas / senas). Nepasakyta esamojo laiko jungtis (vadinamoji nulinė jungtis) rodo esamojo laiko reikšmę (pvz., Brolis jau sveikas). Sudėtinį vardažodinį tarinį savo sandara atitinka veiksmažodžio būti formų junginiai su dalyviais, sudarantys sudėtines veiksmažodžio formas (plg.: buvau / būsiu nešamas / neštas).
2352