Vesaas Tarjei (Tarjėjus Vèsosas) 1897 08 20Vinje (Telemarko fiulkė) 1970 03 15Oslas, norvegų rašytojas. H. M. Vesaas vyras. Vienas žymiausių 20 a. norvegų prozininkų. Rašė lansmolu (viena norvegų kalbos formų). Baigė Vosso aukštąją liaudies mokyklą. 1925–33 keliavo po Europą. 1934 apsigyveno Vinje.
Kūryba
Ankstyvoji kūryba (romanas Žmonių vaikai / Menneskebonn 1923, drama Dievo namai / Guds bustader 1925) romantinė, lyrinė. Romane Juodi arkliai (Dei svarte hestane 1928, filmas 1951, režisierius Hansas Jacobas Nilsenas ir Sigvalas Maartmannas-Moe) ryšku posūkis į realizmą. Romanuose (Tėvo kelionė / Fars reise 1930, Didysis žaidimas / Der store spelet 1934, lietuvių kalba 1973, Diegas / Kimen 1940, filmas 1974, režisierius Erikas Solbakkenas) vaizdavo kaimo gyvenimą, gėrio ir blogio kovą. Ekspresionistinėje dramoje Ultimatumas (Ultimatum 1934) perteikė karo grėsmės nuojautas. Romane Paukščiai (Fuglane 1957, lietuvių kalba 1998, filmas 1968, režisierius Witoldas Leszcyńskis) alegoriškai perteikė žmogaus ir gamtos vienybę, menininko ir visuomenės santykių įtampą. Romane Ledo pilis (Is-slottet 1963, lietuvių kalba pavadinimu Ledo rūmas 2021, filmas 1987, režisierius Peras Blomas) atskleidė žmonių tarpusavio ryšių svarbą. Kūrybai būdinga minimalus išorinis veiksmas, vidinio žmogaus pasaulio atskleidimas ribinėse situacijose, santūrus pasakojimas įvykiams, neįprastoms aplinkybėms, gamtos vaizdiniams suteikiant simbolinę, alegorinę prasmę. Parašė novelių (rinkiniai Molis ir ratas / Leiret og hjulet 1936, Vėjai / Vindane 1952, Graži diena / Ein vakker dag 1959), eilėraščių (rinkiniai Versmės / Kjeldene 1946, Kelionės džiaugsmas / Lykka for ferdesmenn 1949, Nematomos ugnies žemė / Løynde eldars land 1953), t. p. ekspresionistinių eilėraščių (rinkinys Žaismas ir žaibas / Leiken og lynet 1947).
Apdovanojimai
Šiaurės Tarybos literatūros premija (1964).
1
2271