Tarkvinijai

Tarkvnijai (lot. Tarquinii), senovės etruskų miestas (apie 6 a. pr. Kr.–apie 5 a. po Kr.) Italijoje, prie dabartinės Tarquinijos (Lacijuje) miesto.

Istorija

Etruskų vadintas Tarchna. Vienas svarbiausių etruskų 12 miestų sąjungos miestų. Iki maždaug 3 a. po Kr. klestėjo dėl derlingos žemės ir prekybos (daugiausia kalnų uolienomis). 6 a. pr. Kr. Tarkvinijų kariniai daliniai dalyvavo kovose su romėnais. Iš čia kilę didikai Tarkvinijai tapo Romos karaliais, Tarkvinijų religinės apeigos darė įtaką romėniškosioms. 395–351, 310–308 pr. Kr. Tarkvinijai kariavo su Roma, iki 3 a. pr. Kr. pradžios neteko savarankiškumo. Išsaugojo 12 haruspikų kolegiją, ekonomiškai smuktelėjo. Vyskupijos centras (456 minimas Tarkvinijų vyskupas). Žlugus Romos imperijai, dėl maliarijos, barbarų kariuomenių puolimų gyventojai paliko miestą.

kapavietės sienų tapyba

Tyrimai

Išliko Villanovos kultūros paminklų, 5–4 a. pr. Kr. gynybinės sienos liekanų, šventyklos pamatai, terakotinių reljefų, žmonių skulptūromis puoštų sarkofagų, kapų rūsių su sienų tapyba. 20 a. 9 dešimtmetyje Tarkvinijus kasinėjo Milano universiteto, nuo 1982 – Florencijos muziejaus ekspedicijos. Radiniai saugomi Tarquinijos archeologijos muziejuje. Tarkvinijų etruskų nekropolis (kartu su Cerveteri nekropoliu) yra pasaulio paveldo vertybė (2004).

radiniai: a–c – namų apyvokos reikmenys, d–e – laidojimo urnos

-Tarchna