tarmi sveika, vienos tarmės įtaka kitai tarmei, vienos tarmės ypatybių perėjimas į kitą tarmę. Tarmių sąveika atsiranda ir vyksta dėl įvairiomis tarmėmis kalbančiųjų bendravimo, kuris dažniausiai reiškiasi tarmių paribiuose. Tarmių sąveika plinta keičiantis žmonių gyvenamajai vietai, į tarmės plotą atsikėlus kitų tarmių atstovams. Tarmių sąveika vyksta visuose kalbos lygmenyse; daugiausia pastebima žodyno srityje. Dažnai tarmių paribiuose tai pačiai sąvokai reikšti vartojami 2 lygiaverčiai žodžiai, pvz., aukštaičių ir žemaičių paribio ruože aukštaitiški avilys, karvelis ir žemaitiški jų atitikmenys aulys, balandis. Iš kurios tarmės žodis yra pasiskolintas, gali rodyti jo fonetika, pvz., šiaurės rytų aukštaičiai žodį medziokas / medziolas ‘klumpė mediniu padu ir odiniu paviršiumi’ gali būti pasiskolinę iš gretimų vilniškių (dzūkų), vietoj dž tokiais atvejais tariančių dz. Dėl labai stipraus gretimos tarmės poveikio gali atsirasti pakitimų tradicinėje žodžių kaityboje, pvz., vakarų aukštaičių šiaurės šnektose (Gruzdžiai, Kruopiai, Skaistgiris, Šakyna, Žagarė) dažnai vartojamos žemaitiškos (Akmenės, Kuršėnų, Papilės šnektų) formos: darž’ukuo ‘daržiuke’, nosie ‘nosyje’. Tarmių ploto pakraščiai, turintys daug gretimų tarmių ypatybių, sudaro pereinamųjų tarmių ruožus, pvz., priedzūkis.
303