Tarnobrzeg (Tarnòbžegas), miestas Lenkijos pietryčiuose, Pakarpatės vaivadijoje, Vyslos dešiniajame krante. Turi apskrities teises.
44 901 gyventojas (2021). Geležinkeliai į Rzeszówą, Stalowa Wolą, Skarżysko‑Kamienną, Dębicą. Per Tarnobrzegą eina plentas iš Varšuvos į Slovakiją. Chemijos (mineralinių trąšų, sieros rūgšties, augalų apsaugos priemonių, dažų, lakų; Tarnobrzego didžiausia įmonė – Siarkopol Tarnobrzeg Sp. z o. o.), statybinių medžiagų, baldų pramonė, staklių gamyba. Tarnobrzego laisvoji ekonominė zona Euro‑Park Wisłosan (įkurta 1997).
Bartoszo Głowackio paminklas Tarnobrzege
Iki 20 a. pabaigos svarbiausia Tarnobrzego pramonės šaka buvo sieros gavyba ir perdirbimas; 2001 sieros kasyklos ir perdirbimo įmonės buvo restruktūrizuotos. Buvusių kasyklų vietoje įrengtas dirbtinis vandens telkinys. Turizmas. Specialioji aukštoji mokykla (įkurta 2001), mokytojų kolegija (įkurta 1991). Tarnobrzego miesto istorijos muziejus. Jaunimo mėgėjų teatras. Tarptautiniai vargonų koncertai (liepą, rugpjūtį), tarptautinis kino festivalis (rugpjūtį).
2271
Architektūra
Tarnowskių rūmai Dzikówe (dabar Tarnobrzego dalis)
Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia Tarnobrzege
Dominikonų vienuolyno (17 a., vėliau perstatytas) su Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1706, architektas J. M. Linkas, perstatyta 1909, architektas J. Sasas‑Zubrzyckis) ansamblis. Priemiesčiuose pastatyta rūmų (Tarnowskių, 18 a., vėliau rekonstruoti, Schindlerių, 19 a. pabaiga), bažnyčių (Šv. Marijos Magdalietės, 15 a. pabaiga, rekonstruota 1840, 1992, Šv. Getrūdos ir šv. arkangelo Mykolo, 1884).
2271
Istorija
Įkurtas 1593, tais pačiais metais suteiktos miesto teisės. Pavadintas įkūrėjo S. Tarnowskio vardu. 1655 miestą nusiaubė Švedijos kariuomenė. 1734 čia įkurta Dzikówo konfederacija. Po Abiejų Tautų Respublikos I padalijimo atiteko Austrijai.
19 a. nutiestas geležinkelis, pastatyta gamyklų. Per I pasaulinį karą miestą nusiaubė RI kariuomenė. 1941–42 veikė nacių Vokietijos priverčiamojo darbo stovykla ir getas. 1939–45 apylinkėse veikė Armijos Krajovos partizanų būrys.
Po 1957 išsiplėtė, pastatyta sieros pramonės fabrikų. 1855–1975 – apskrities, 1975–98 – vaivadijos centras, nuo 1999 – apskrities teises turintis miestas.
2271