tarnýba, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinių valstiečių prievolinis ir mokestinis vienetas. Nustatyta 14 a. didžiojo kunigaikščio.
Iš pradžių tarnyba buvo vadinamas dūmas (vienas kiemas). Terminas nusistojo 16 a. pradžioje prievolių ėmus reikalauti nuo kelių dūmų (kiemų grupės). Tarnybą sudarė vidutiniškai 2–3 dūmai (kiemai). Jų valstiečiai feodalui privalėjo dirbti 2–3 d. per savaitę dvaro ūkyje ir duoti dėklą. Jeigu valstietis įdirbdavo daugiau žemės arba padidėdavo jo šeima, tarnyba būdavo skaldoma į dvi.
Ilgainiui tarnybos pasidarė skirtingos: vienos susidėjo iš kelių ūkių, o prievoles atliko kaip viena, kitos – iš vieno ūkio; prievolės buvo tokio pat dydžio. Dėl to 16 a. pirmoje pusėje tarnybą imta keisti žagre – prievolių vienetu nuo dirbamos žemės ploto.
Tarnybos išnyko 16 a. antroje pusėje 1557 įstatymu pradėjus Valakų reformą.
683
1164