tarnýbos paslapts, teisės aktų nustatyta tvarka įslaptinta politinė, karinė, ekonominė, teisėsaugos, švietimo, mokslo, technikos ir kita informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pakenkti valstybės ar jos institucijų interesams arba sudaryti prielaidas neteisėtam valstybės paslapties atskleidimui, sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie įslaptintos informacijos apsaugos, valstybinių institucijų ar jų padalinių saugomų asmenų, svarbių valstybės ir karinių objektų apsaugos oganizavimą, taip pat ikiteisminio tyrimo institucijų detalūs planai dėl asmenų, padariusių, įtariamų ar kaltinamų nusikalstamų veikų padarymu, paieškos organizavimo, suvestiniai detalizuoti duomenys apie valstybės materialinių išteklių rezervą, bankų, kredito įstaigų, draudimo, loterijas ir azartinius lošimus organizuojančių įmonių inspektavimo ir tikrinimo duomenys, tyrimo poligrafu išvada ir kita.
LIETUVOJE pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą (1999, nauja redakcija 2004) paslapčių subjektai (valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių veikla susijusi su informacijos įslaptinimu, išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ir apsauga), remdamiesi įslaptinamos informacijos kategorijų sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jų veikla, sąrašus. Juose nustatomos informacijos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai, išslaptinimo sąlygos. Sąrašus tvirtina ir keičia paslapčių subjektų vadovai, suderinę su Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (įkurta 2000). Pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už tarnybos paslapties pagrobimą, kitokį neteisėtą įgijimą, atskleidimą, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) asmenys atsako už tarnybos paslapties praradimą, sunaikinimą ir sugadinimą.