Taro korta Likimo ratas (1909)
Tãro kõrtos, būrimams naudojama kortų rūšis. Manoma, pavadintos pagal kortų žaidimą tarocchi arba iš arabų kalbos žodžio, reiškiančio kelią, mėtymą, nuokrypį. Dažniausiai naudojamas 78 kortų komplektas, suskirstytas į Didįjį (22 kortos) ir Mažąjį (56 kortos) arkanus, kartais skirstomus į 12 vadinamųjų namų. Mažojo arkano kortas sudaro keturių rūšių kortos. Taro kortų prototipai atsirado Italijoje 1428. 16 amžiuje Taro kortos buvo suskirstytos į arkanus ir sužymėtos ivrito rašmenimis, skaičiais. Būrimu Taro kortomis ypač susidomėta 18 amžiuje, tada jų atsiradimas sietas su senovės Egiptu, tamplieriais, aukštesnės civilizacijos atstovų noru perduoti žinojimą išrinktiesiems, kortoms priskirtos astrologinės, kabalistinės reikšmės. Dažniausiai naudojami Egipto, Marselio (17 amžiuje Prancūzija), Sforzų (Italijos Renesanso), T. Riderio-Waite’o (populiariausios), A. Crowley piešinių stiliai. Buriant iš kortų dėliojamos įvairios geometrinės figūros, įtakos turi kortos padėtis (neapversta arba apversta), gretimų kortų reikšmės. Pavyzdžiui, neapversta Burtininko korta gali reikšti ypatingą žinojimą, koncentruotą energiją, apversta – ribotą kūrybingumą, apgavystes.
LIETUVOJE pirmosios lietuviškos Taro kortos išleistos 1923 (36 kortų komplektas, perleistas 2003).