tarpasmeninis konfliktas

tarpasmennis konflktas, dviejų ar daugiau asmenų (asmens ir grupės ar grupių) priešingų interesų, nuostatų, tikslų ar jų siekimo būdų susidūrimas. Dažniausiai būna emocionalūs, kyla beveik visose žmonių santykių srityse (šeimoje, organizacijoje, visuomenėje ir kitur). Gali būti užslopintas, slepiamas, išoriškai nereiškiamas, dažniausiai bijant susipriešinimo, vengiant pripažinti tarpasmeninį konfliktą ir kita. Konfliktui bręstant keičiasi bendravimo pobūdis – jis pasidaro nebe toks atviras, partneriai mažiau keičiasi informacija, vis labiau pastebi, kad skiriasi jų interesai ir vertybės, kyla įtampa ir susierzinimas. Dažniausiai pasitaikančios tarpasmeninio konflikto strategijos: rungtyniavimas, arba konkurencija, varžymasis (stengiamasi pasiekti nesuderinamų tikslų, trukdoma vieni kitiems, kitai pusei primetami jai nepalankūs sprendimai), prisitaikymas, arba nuolaidžiavimas (priimama oponento pozicija, savi interesai neginami), vengimas arba pasitraukimas, neveiklumas (nesiimama aktyvių veiksmų, neginamos savo teisės), kompromisas (abipusės nuolaidos), bendradarbiavimas (oponentai aktyviai dalyvauja sprendžiant tarpasmeninį konfliktą, gina savo interesus, atsižvelgia į kito pageidavimus; dažniausiai randamas abiem oponentams priimtinas sprendimas). Pagal poreikius skiriama išteklių (kyla dėl materialių dalykų) ir statuso, vaidmens (kyla nepasidalijus valdžia, įtakos sferomis, dėl socialinių vaidmenų, idėjų, normų, principų neatitikimo), pagal trukmę – trumpalaikis, ilgalaikis ir užsitęsęs, pagal pavaldumą – horizontalus (tarp vienodo statuso individų), vertikalus (tarp vadovo ir pavaldinio) ir vadinamasis diagonalus (tarp vadovo ir jam netiesiogiai pavaldaus žemesnio statuso asmens), pagal intensyvumą (emocinę įtampą) – didelio, vidutinio ir mažo intensyvumo tarpasmeninis konfliktas. Pagal objektą būna tiesioginis (tiesiogiai nukreiptas į konkretų asmenį) ir šalutinis (netiesiogiai nukreiptas į konkretų asmenį), pagal sukėlėją – aktyvus (asmuo pats išprovokuoja tarpasmeninį konfliktą) ir pasyvus (patiriamas kito žmogaus sukeltas tarpasmeninis konfliktas), pagal kontrolę – kontroliuojamas ir nekontroliuojamas, pagal sprendimo būdą – produktyvus, arba konstruktyvus (išsprendžiamas), ir destruktyvus (orientuotas ne į problemos sprendimą, bet į oponento sunaikinimą) tarpasmeninis konfliktas.