tarpininkãvimas, tarptautinių ginčų sprendimo būdas, kai dalyvauja trečiasis asmuo, siūlantis ginčo sprendimo variantą. Taikomas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje (mediacija). Tarpininkavimą reglamentuoja Jungtinių Tautų Chartija (1945, Lietuvoje įsigaliojo 1991), Bogotos paktas (1948), Helsinkio baigiamasis aktas (1975, Lietuva prisijungė 1991) ir kiti tarptautiniai dokumentai. Tarpininko rekomendacijos ginčo šalims neprivalomos. Tarpininkaujama ginčo šalių prašymu arba trečiojo asmens iniciatyva. Tarpininkavimas yra labiau politinis procesas, kuriame kartu su besiginčijančiomis valstybėmis gali dalyvauti trečioji valstybė, kelios valstybės, nesuinteresuotas asmuo arba Jungtinės Tautos. Tarpininkavimas ar siūlymas tarpininkauti negali būti laikomas nedraugišku aktu. Tarptautiniuose santykiuose tarpininkavimas kartais (pvz., 1899 ir 1907 Hagos konvencijose dėl taikaus tarptautinių ginčų sprendimo, Lietuva ratifikavo 2004) vadinamas gerosiomis paslaugomis, nors tarpininkas pats imasi aktyvių veiksmų (pvz., Alžyras 1980, siekdamas įveikti įkaitų krizę, buvo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano tarpininkas), o teikiant gerąsias paslaugas trečioji šalis imasi veiksmų, kad derybos įvyktų, būtų pradėtos arba tęsiamos, bet svarstant patį ginčą aktyviai nedalyvauja.
LIETUVOJE Civilinių ginčų taikomojo tarpininkavimo įstatymas (2008) reglamentuoja civilinių ginčų neteisminį ir teisminį taikinamąjį tarpininkavimą, skirtą nacionaliniams ir tarptautiniams civiliniams ginčams spręsti.
1243