tarpšaknis balánsas, matricinis ekonominis matematinis modelis, rodantis šalies ūkio tarpšakinius ryšius. Gali būti planinis ir ataskaitinis, natūrinis ir vertinis. Visos šakos (ekonominės veiklos rūšys) nagrinėjamos ir kaip naudojančios kitų šakų produkciją savo produkcijai gaminti, ir kaip gaminančios produkciją kitų šakų reikmėms bei savo vartojimui. Tarpšakinis balansas yra šachmatų lentelės (matricos) formos. Stulpeliuose parodoma kiekvienos šakos produkcijos gamybos sąnaudos, taip pat pelnas, eilutėse – kiekvienos šakos produkcija, perduota kitų šakų gamybos reikmėms (tarpinė produkcija), taip pat galutinis vartojimas, kaupimas, eksporto ir importo saldas. Lentelė turi keturias dalis (kvadrantus). Svarbiausia dalis yra pirmasis kvadrantas (viršuje, kairėje) – vidinė matrica. Joje vaizduojama šakų (ekonominės veiklos rūšių) produkcijos gamybos sąnaudos ir tarpusavio ryšiai. Eilutėse ir stulpeliuose ūkio šakos (ekonominės veiklos rūšys) išdėstytos ta pačia tvarka. Šio skyriaus elementai rodo, koks kiekvienoje šakoje pagamintos produkcijos kiekis sunaudojamas kitose šakose kaip tarpinis produktas (žaliavos, medžiagos, pusgaminiai). Galima apskaičiuoti gamybos sąnaudų koeficientus, kurie parodo, kiek vienos šakos produkcijos sunaudojama kitos šakos produkcijos vienetui pagaminti. Antrajame kvadrante (viršuje, dešinėje) rodomas galutinis produktas, naudojamas negamybiniam vartojimui, kaupimui, taip pat eksportas. Tarpinis ir galutinis produktai sudaro visą pagamintą produktą. Trečiasis kvadrantas (apačioje, kairėje) atspindi pridėtinės vertės elementus (darbo užmokestį, pelną, amortizacinius atskaitymus ir kitus), ketvirtasis (apačioje, dešinėje) – galutinio vartojimo elementus.
Tarpšakinio balanso teorinis pamatas buvo 1923–24 SSRS pirmasis ūkio balansas. Tarpšakinio balanso plėtojimo darbus sustabdė jų svarbos nesupratęs J. Stalinas, daug ekonomistų buvo represuota, sunaikinta fiziškai. Vakaruose tarpšakinis balansas buvo sėkmingai taikytas. Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas W. Leontiefas pastebėjo, kad sąnaudų koeficientai, atspindintys ūkio šakų ryšius, yra gana stabilūs ir juos galima prognozuoti, jis 1936 pasiūlė tarpšakinio balanso matematinę išraišką – sąnaudų ir produkcijos modelį (Leontiefo modelis). 1959 SSRS Centrinė statistikos valdyba sudarė vertinį ataskaitinį tarpšakinį balansą (išskirtos 83 šakos) ir pirmąjį pasaulyje natūrinį tarpšakinį balansą (išskirtos 257 produkcijos rūšys). Pirmieji planiniai (vertiniai ir natūriniai) tarpšakiniai balansai sudaryti 1962 SSRS, jie buvo sudaromi tik gamybos šakoms. Vėliau į vertinius tarpšakinius balansus įtrauktos ir įvairios paslaugos.
LIETUVOJE tarpšakiniai balansai sudaryti pagal 1961, 1966, 1972, 1975, 1977, 1979–90 duomenis. Tarpšakinius balansus plėtojo L. Satunovskis, R. L. Rajeckas, S. Girijotienė ir kiti. 1980–86 Lietuvos tarpšakiniai balansai integruoti su regresiniais modeliais į daugiasektorinių regioninio prognozavimo modelių sistemą (A. V. Rutkauskas, A. Buračas, V. Navickas); ją taikė ir Kazachija, Latvija. Atkūrus nepriklausomybę sąnaudų–produkcijos lentelės sudarinėjamos nereguliariai.
2687