tarptautnė gamýbos specializãcija ir kooperãcija, tarptautinio darbo pasidalijimo svarbiausios formos. Tarptautinė gamybos specializacija reiškia, kad šalys savo ekonominę veiklą stengiasi sutelkti į paslaugų teikimą ir tų prekių gamybą, kurioms turi natūralų (mineralinių ir kitų išteklių, klimato) ar įgytą (pažangių technologijų, kvalifikuotos darbo jėgos) lyginamąjį pranašumą. Šalys specializuojasi gaminti konkrečius gaminius, gaminių dalis ir komponentus arba atlikti tam tikros gamybos stadijos darbus (pavyzdžiui, gaminti ruošinius, surinkti, suvirinti, nudažyti gaminį). Įvairių šalių įmonės vis labiau specializuojasi gaminti tų pačių gaminių skirtingas dalis, nes sudėtingėja gamybos technologijos (pavyzdžiui, lengvajame automobilyje yra iki 20 000 detalių ir mazgų, šlifavimo staklėse – apie 100 000, elektrovežiuose – iki 250 000). Skiriamos dvi tarptautinės gamybos specializacijos raidos kryptys: gamybinė ir teritorinė. Gamybinė tarptautinė gamybos specializacija būna tarpšakinė (ypač reikšminga buvo 20 a. 6–7 dešimtmečiais automobilių, aviacijos, radijo aparatūros pramonėje, plastikų gamyboje, žemės ūkyje ir kitur), šakos viduje (įsivyravo 8–9 dešimtmečiais, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos specializuojasi gaminti galingus ratinius ir vikšrinius, Didžioji Britanija – vidutinio galingumo ratinius, Vokietija – mažo galingumo ratinius traktorius) ir pavienių bendrovių. Teritorinė tarptautinė gamybos specializacija gali apimti tam tikrą produkciją ar jos dalis pasaulinei rinkai gaminančias pavienes šalis, šalių grupę, regioną.
Tarptautinė gamybos kooperacija remiasi tarptautine gamybos specializacija, yra įvairių šalių įmonių veiklos tarpusavio derinimas ir keitimasis gaminiais ar paslaugomis. Tarptautiniai kooperacijos ryšiai plėtojami specializuojantis gaminti įvairių gaminių detales, pusgaminius, įgyvendinant bendras programas, kuriant bendras įmones. Tarptautinė gamybos kooperacija labiausiai reiškiasi mašinų ir prietaisų, elektronikos, chemijos ir kai kuriose kitose pramonės šakose, daro didelį poveikį mokslo ir technikos raidai, gamybos diversifikavimui, konglomeratų kūrimuisi. Tarptautinė gamybos specializacija ir tarptautinė gamybos kooperacija yra tarpusavyje susijusios, garantuoja aukštesnį gyvenimo lygį, palyginti su tuo, kurį šalys pasiektų be tarptautinės gamybos specializacijos ir kooperacijos.
Tarptautinė gamybos specializacija ir kooperacija išsirutuliojo iš užsienio prekybos, gamybos specializacijos ir kooperacijos šalių viduje, ją labai paskatino mokslo ir technikos sparti raida, dėl kurios valstybės ėmė glaudžiau ekonomiškai bendradarbiauti. Naują impulsą įgavo 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje suintensyvėjus pasaulinio ūkio globalizacijai.
LIETUVOS įmonės pajėgios specializuotis gaminti aukštos kokybės nedidelių serijų gaminius. Biotechnologijos bendrovių – Thermo Fisher Scientific Baltics (iki 2013 Fermentas), Sicor Biotech (iki 2001 Biofa, nuo 2004 Izraelio bendrovės Teva Pharmaceutical Industries padalinys), Biocentras (visos trys po 1990 atskilo nuo Biotechnologijos instituto) ir kitų – produkcija Vidurio ir Rytų Europoje neturi atitikmenų. Lietuva pirmauja pasaulyje lazerių kūrimo srityje: bendrovės Ekspla (įkurta 1992) ir Šviesos konversija (įkurta 1994) gamina parametrinius šviesos generatorius ir stiprintuvus (užima 80 % pasaulinės rinkos), Ekspla – pikosekundinius lazerius (50 % pasaulinės rinkos), SFG spektrometrus (vienintelė pasaulyje). Palyginti mažai užteršta gamta perspektyvi užsieniečių kaimo turizmo plėtrai, laukiniai žvėrys – rengti medžiokles, skirtas užsieniečiams. Galimà nedidelių ūkių specializacija auginant vaistažoles. Kai kurios Lietuvos įmonės turi tarptautinių kooperacijos ryšių, pavyzdžiui, Alytaus mašinų gamykla Astra (įkurta 1929) gamina nerūdijančio plieno talpyklas Europos Sąjungos šalių, Rusijos alaus, aliejaus ir kitoms pramonės šakoms, Klaipėdos bendrovė Yazaki Wiring Technologies Lietuva (1993–2003 Baltijos automobilių technika) gamina automobilių kabelius ir laidų rinkinius Volvo sunkvežimiams ir Renault automobiliams.
2687