tarptautnė globà, valdymo sistema, skirta padėti valstybingumo neturinčioms tautoms siekti nepriklausomybės, politinės, ekonominės ir socialinės pažangos. Tarptautinę globą 1945 sukūrė Jungtinės Tautos ir jai įgyvendinti įkūrė Globos tarybą. Tarptautinė globa apėmė globojamąsias teritorijas, mandatines teritorijas, iš priešininkų per Antrąjį pasaulinį karą atimtas teritorijas, t. p. teritorijas, kurias bet kuri valstybė savo iniciatyva ėmėsi rengti savarankiškam valstybingumui, ir teritorijas, kurios savanoriškai Jungtinėms Tautoms perleido teisę jas administruoti.
1946 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino susitarimus su Australija, Belgija, Didžiąja Britanija, Naująja Zelandija, Prancūzija dėl buvusių mandatinių teritorijų tarptautinės globos. Jungtinės Tautos taikė tarptautinę globą iš viso 11 teritorijų (Kamerūnui, Karolinų, Marianų, Maršalo saloms, Naujajai Gvinėjai, Nauru, Ruandai‑Urundžiui, Somaliui, Tanganikai, Togui, Vakarų Samoa), kurios vėliau tapo nepriklausomomis valstybėmis arba savanoriškai prisijungė prie kitų šalių. 1994 Jungtinės Tautos nutraukė tarptautinę globą paskutinei (Jungtinių Amerikos Valstijų administruotai) teritorijai – Palau (Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino jos nepriklausomybę, bet išsaugojo teisę naudotis trečdaliu šalies teritorijos). Išnykus kolonializmui tarptautinės globos poreikio nebeliko.