tarptautnė globà, procedūra, kai be tėvų ar kitų įstatyminių atstovų likusio vaiko globėju skiriamas kitoje valstybėje gyvenantis asmuo.
Sąlygos tarptautinei globai
Pageidaujantis globoti asmuo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaigą, kad ji galėtų susisiekti su vaiko pilietybės valstybės kompetentingomis institucijomis. Vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismas gali svarstyti vaiko įkurdinimą kitoje valstybėje prieš tai pasikonsultavęs su tos valstybės atsakingomis institucijomis. Dėl vaiko įkurdinimo kitoje valstybėje sprendžia teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą).
Tarptautinė globa nėra populiari ir daugelio valstybių vertinama kritiškai, dažniau taikoma, kai pageidaujantis globoti vaiką asmuo yra tos pačios pilietybės ar tautybės kaip ir vaikas.
Tarptautinė globa Lietuvoje
Lietuvoje tarptautinė globa nustatyta Europos Tarybos reglamentu Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (2003), t. p. dvišalėmis sutartimis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (pasirašytos su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Kazachija, Moldavija, Rusija, Ukraina, Uzbekija), kitais teisės aktais.
Nuo vaiko ir jo tėvų teisinio statuso priklauso, ar vaikas gali būti globojamas užsienio valstybėje. Jei laikinai iš šeimos paimtam vaikui nustatyta laikinoji globa, jis turėtų būti globojamas kuo arčiau savo tėvų ir gyvenamosios aplinkos, nes laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Vaikas gali būti globojamas užsienio valsybėje, jei vaiko tėvams yra apribotos teisės arba taikytas atskyrimas ir teismo sprendimu jam nustatyta nuolatinė globa. Teisės aktuose ir praktiniame įgyvendinime vaiko globos prioritetas suteikiamas šeimai ar asmeniui, gyvenančiam Lietuvoje.
Jei užsienio valstybės ar užsienyje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis nori globoti vaiką iš Lietuvos, jis turi tiesiogiai kreiptis į valstybės, kurioje nuolat gyvena, vaiko teisių apsaugos įstaigą dėl jo kaip globėjo įvertinimo bei sutikimo dėl vaiko įkurdinimo toje valstybėje. Tokiu atveju abiejų valstybių vaiko teisių apsaugos įstaigos bendradarbiaudamos sutaria dėl vaiko globėjo parinkimo, vertinimo, būsimų vaiko gyvenimo sąlygų nustatymo bei vėlesnės globos priežiūros.
Kai užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai nesirūpina savo vaiku ir tos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaigos nusprendžia vaiką paimti iš šeimos, Lietuvos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bendardarbiauja su tos valstybės vaiko teisių apsaugos įstaiga, tarpininkauja ir ieško vaiko artimų gimainčių, galinčių ir norinčių globoti vaiką Lietuvoje. Sprendimą dėl vaiko globos priima valstybės, kurioje vaikas gyvena, vaiko teisių apsaugos įstaigos ir teismai.
2148