Tarptautinė kosminė stotis

Tarptautinė kosminė stotis

Tarptautinė kosminė stotis: 1 – Žemė, 2, 12 – saulės baterijos, 3, 11, 16 – aušinimo radiatoriai, 4 – magnetinis alfa spektrometras, 5 – mokslinė laboratorija Columbus, 6 – erdvėlaivis Space Shuttle, 7 – jungiamasis ir aptarnavimo modulis Harmony, 8 – mokslinė laboratorija Kibo, 9 – mobilioji aptarnavimo sistema su robotiniais manipuliatoriais, 10 – jungiamoji santvarų konstrukcija, 13 – mokslinė laboratorija Destiny, 14 – jungiamasis modulis Tranquility su gyvybingumo palaikymo sistema, 15 – modulis Cupola su panoraminės apžvalgos kupolu, 17 – jungiamasis modulis Unity, 18 – erdvėlaivis Sojuz TMA, 19 – švartavimosi modulis Poisk su moksline laboratorija ir šliuzo kamera, 20 – automatinis krovininis erdvėlaivis ATV, 21 – modulis Zvezda su gyvenamosiomis ir darbo patalpomis, 22 – automatinis krovininis erdvėlaivis Progress M, 23 – švartavimosi modulis Pirs su šliuzo kamera, 24 – energijos tiekimo ir valdymo modulis Zaria, 25 – mokslinė laboratorija ir švartavimosi modulis Rassvet, 26 – modulis Leonardo su krovinių saugykla, 27 – šliuzo kamera Quest

Tarptautnė kòsminė stots (angl. International Space Station) ISS, kosminė stotis moksliniams tyrimams kosmose atlikti. Ją sudaro nuosekliai sujungti sandarūs cilindro formos moduliai: Zvezda, Zaria, Unity, Destiny ir Harmony; prie pastarojo dar prijungti mokslinių laboratorijų moduliai Columbus ir Kibo, prie Unity modulio – jungiamoji santvarų konstrukcija, prie kurios pritvirtintos saulės baterijos, aušinimo radiatoriai, radijo ryšio antenos, magnetinis alfa spektrometras (antimedžiagos ir tamsiosios medžiagos paieškoms) ir kiti komponentai, prie Cupola modulio – išsipučiantis kosminės stoties modulis BEAM (angl. Bigelow Expandable Activity Module). Ant santvaros įrengti bėgiai, kuriais važinėja mobilioji aptarnavimo sistema su robotiniais manipuliatoriais, naudojamais darbams orbitoje.

Daugelis modulių turi švartavimosi modulius ir išėjimo į atvirą kosmosą šliuzo kameras. Tarptautinės kosminės stoties masė apie 420 t, ilgis 72,8 m, plotis 108,5 m, aukštis apie 20 m, saulės baterijų plotas 4000 m², galia iki 90 kW. Sandarių patalpų tūris 916 m³. Jose palaikoma normalios cheminės sudėties, 1013 hPa slėgio atmosfera. Tarptautinė kosminė stotis skrieja maždaug 350–410 km aukštyje virš Žemės paviršiaus. Orbitinis periodas apie 90 min. Orbitos plokštumos posvyris į Žemės pusiaują apie 52°. Tarptautinės kosminės stoties pagrindinius modulius ir komponentus į orbitą 1998–2011 iškėlė erdvėlaiviai Space Shuttle (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir nešančiosios raketos Proton K (Rusija), orbitoje sumontavo astronautai.

išsipučiantis Tarptautinės kosminės stoties modulis BEAM (2016)

Astronautų ekspedicijos į Tarptautinę kosminę stotį skraidinamos erdvėlaiviais Space Shuttle (iki 2011) arba Sojuz TMA. Tarptautinės kosminės stoties funkcionavimui reikalingos medžiagos ir įranga atgabenami automatiniais erdvėlaiviais Progress M (Rusija), Dragon (nuo 2012, Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė Space X), ATV (EKA), Kounotori (Japonija). Nuo 2001 stotyje nuolat dirba 3–6 astronautų tarptautinės ekspedicijos, kurių trukmė – keli mėnesiai.

Iš viso (iki 2022 04) Tarptautinės kosminės stoties ekspedicijose dalyvavo 251 astronautas iš 20 valstybių ir 7 kosmoso turistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Pietų Afrikos Respublikos. Tarptautinės kosminės stoties mokslinėse laboratorijose atliekami moksliniai tyrimai (biomedicinos, fundamentinės biologijos, biotechnologijų, taikomosios ir fundamentinės fizikos, medžiagų mokslo), kuriems reikalingos unikalios mikrogravitacijos (nesvarumo) sąlygos, t. p. nuotoliniai Žemės tyrimai ir astronominiai stebėjimai.

1

3018