tarptautinė prekyba

tarptautnė prekýba, prekių ir paslaugų mainų, kapitalo srautų tarp valstybių sistema. Viena svarbiausių tarptautinio bendradarbiavimo formų. Ją sudaro visų pasaulio šalių užsienio prekybos (eksporto ir importo) visuma.

Senovėje, vyraujant natūriniam ūkiui mainytasi nedaugeliu prekių (papuošalais, prieskoniais, ginklais, kai kurių rūšių žaliavomis ir kitomis). Plėtojantis kapitalizmui tarptautinės prekybos mastas didėjo, į tarptautinę prekybą įsitraukė vis daugiau šalių. 16–17 a. formavosi pasaulinė rinka. Tarptautinės prekybos plėtra tapo vienu svarbiausių pasaulinio ūkio plėtros veiksnių. 19 a. tarptautinėje prekyboje vyravo žaliavos (19 a. pabaigoje jos sudarė 31,0 % pasaulinio eksporto), maisto produktai (įskaitant gėrimus ir tabako gaminius; 22,8 %), įranga ir transporto priemonės, juodieji ir spalvotieji metalai (po 10,6 %), tekstilės gaminiai (audiniai ir drabužiai; 8,7 %). 1947 pasirašyti pirmieji daugiašaliai susitarimai (Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos). Tarptautinė prekyba ypač sparčiai pradėjo plėtotis 20 a. antroje pusėje (1950–2000 tarptautinės prekybos mastas padidėjo 20 kartų, pasaulinio eksporto – 16 kartų, tuo tarpu pasaulinės gamybos – šešis kartus) didėjant tarptautiniam darbo pasidalijimui, vykstant ekonominei integracijai, tarptautinei gamybos specializacijai ir kooperacijai, daugėjant tarptautinių bendrovių (20 a. pabaigoje jų produkcijos eksportas sudarė apie 60 % pasaulinio eksporto), spartėjant mokslo ir technikos pažangai, liberalėjant prekybai (prekybos politika, laisvoji prekyba, didžiausias palankumas). Prekių struktūroje gerokai padaugėjo pramoninių prekių (pirmiausia mašinų ir įrangos), paslaugų (be tradicinių, pavyzdžiui, transporto, kredito, turizmo, atsirado daug naujų, pavyzdžiui, informacinių technologijų paslaugos, konsultavimas, lizingas, prekyba licencijomis ir patentais). 21 a. pradžioje įranga ir transporto priemonės sudarė 38,2 % pasaulinio eksporto, chemijos pramonės gaminiai – 9,2 %, mineralinės medžiagos ir kuras – 7,7 %, tekstilės gaminiai – 7,6 %, maisto produktai (įskaitant gėrimus ir tabako gaminius) – 7,2 %, juodieji ir spalvotieji metalai – 6,6 % pasaulinio eksporto. Tarptautinės prekybos sąlygoms gerinti didelę įtaką turi tarptautinės prekybos tarptautinės organizacijos: Pasaulio prekybos organizacija, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija, Tarptautiniai prekybos rūmai ir kitos. Tarptautinės prekybos problemas sprendžia ir kitos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio ekonomikos forumas. 2010 tarptautinė prekyba siekė 27 567,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Ekonomiškai stiprioms šalims teko 65 % tarptautinės prekybos eksporto ir importo operacijų. 2011 didžiausią dalį tarptautinės prekybos užėmė Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinijos (2012 aplenkė Jungtines Amerikos Valstijas), Japonijos ir Europos Sąjungos šalių užsienio prekyba (lentelė).

LIETUVOS užsienio prekyba 2012 sudarė 166,3 mlrd. litų (eksportas – 79,7 mlrd. litų, importas – 86,6 mlrd. litų).

Lietuvos užsienio prekyba