Tarptautnė standártinė profèsijų klasifikãcija (International Standard Classification of Occupations), Tarptautinės darbo organizacijos sukurta profesijų klasifikacija, kuria remiantis sudaromos nacionalinės ir regioninės profesijų klasifikacijos. Sukurta 1958, atnaujinta 1968, 1988 ir 2008.
Klasifikuoja profesijas pagal atliekamas užduotis ir pareigas, kvalifikacijos lygį ir specializaciją skirstydama jas į grupes, kurių kiekviena turi unikalų vieno-keturių ženklų kodą ir aprašymą.
Tarptautinė standartinė profesijų klasifikacija yra keturių lygių: pirmame išskirta 10 didelių profesijų grupių (1 – vadovai, 2 – specialistai, 3 – technikai ir jaunesnieji specialistai, 4 – įstaigų tarnautojai, 5 – paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai, 6 – kvalifikuoti žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbininkai, 7 – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, 8 – įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, 9 – nekvalifikuoti darbininkai, 0 – ginkluotųjų pajėgų profesijos), antrame jos skaidomos į 43 mažesnes grupes, trečiame – į 131, ketvirtame – į 425 grupes. Tarptautinė standartinė profesijų klasifikacija padeda tvarkyti darbo nacionalinę ir tarptautinę statistiką, suderinti darbo biržose ir kitose įdarbinimo įstaigose darbo ieškančių žmonių kvalifikaciją ir darbdavių reikalavimus laisvoms darbo vietoms užimti, reguliuoti darbuotojų tarptautinės migracijos srautus, rengti darbuotojų mokymą ir profesinį orientavimą.
Lietuvoje Tarptautinės standartinės profesijų klasifikacijos pagrindu 2000 sudarytas Lietuvos profesijų klasifikatorius (atnaujintas 2005, 2007 ir 2011), kurį tvarko Ūkio ministerija.
ISCO; Lietuvos profesijų klasifikatorius; profesijų klasifikacija