tarptautnės téisės subjèktas, tarptautinių santykių dalyvis, turintis tarptautines teises bei pareigas ir jas įgyvendinantis pagal tarptautinę teisę. Tarptautinis Teisingumo Teismas 1949 nurodė tarptautinės teisės subjekto pagrindinius požymius: turėti tarptautines teises ir pareigas (tarptautinis teisnumas), realizuoti ir ginti teises pateikiant tarptautinius ieškinius (tarptautinis veiksnumas). Tarptautinės teisės subjekto teisių prigimtis ir mastas yra skirtingi. Subjektiškumas reiškiasi gebėjimu atlikti tarptautinės teisės normų leidžiamus veiksmus, palaikyti diplomatinius ar konsulinius santykius, kurti ir sudaryti tarptautines sutartis, turėti procesinį teisnumą (būti ieškovu arba atsakovu ginčą nagrinėjančiose institucijose), galimybę naudotis privilegijomis ir imunitetais, t. p. pareiga būti tarptautinių organizacijų nariu ir aktyviai dalyvauti jų veikloje. Tik valstybė turi visišką subjektiškumą, kurio pagrindą sudaro valstybės suverenitetas, leidžiantis jai būti nepriklausoma ir savarankiška tarptautinių santykių dalyve, atlikti visus tarptautinės teisės normų leidžiamus veiksmus. Tarptautinėje teisėje tarptautinės teisės subjekto statusas suteikiamas tautoms, siekiančioms valstybingumo (nepriklausomybės) ir turinčioms atstovaujamąsias institucijas. Tautos subjektiškumo pagrindą sudaro tautos suverenitetas, suteikiantis jai teisę į apsisprendimą (šią teisę pirmą kartą įtvirtino Jungtinių Tautų Chartija 1945, Lietuvoje įsigaliojo 1991), kalbą, papročius, kultūrą, religiją, gyvenamojoje teritorijoje esančius gamtos išteklius. Tarptautinės organizacijos (tik tarpvyriausybinės) yra išvestiniai tarptautinės teisės subjektai. Jų subjektiškumo ribas nustato steigiamoji sutartis, dažniausiai vadinama statutu ar įstatais. Tarptautinės teisės subjekto statusą gali turėti ir valstybinio pobūdžio vienetai – laisvieji miestai. Tam tikrą laikotarpį miestų statusas ir režimas buvo nustatomas remiantis tarptautine sutartimi, pagal kurią jie įgydavo tam tikras tarptautines teises bei pareigas ir galėjo būti laikomi tarptautinės teisės subjektais, pvz., Gdanskas, Krokuva, Triestas. Vakarų Berlynas turėjo ypatingą teisinį statusą, jo pagrindą sudarė SSRS, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos sutartis. 1947 Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos nutarimu Jeruzalė turėjo tapti ypatingu savarankišku administraciniu vienetu, pavaldžiu Jungtinėms Tautoms, bet tam sutrukdė 1948–49 arabų–Izraelio karas. Tarptautinės teisės subjekto statusu naudojasi Vatikanas ir Maltos ordinas. Ilgainiui tarptautinės teisės doktrinoje subjektais buvo pripažinti ir fiziniai asmenys, tik jų tarptautinis subjektiškumas yra ribotas ir siejamas su žmogaus teisių tarptautine apsauga bei fizinių asmenų teisine atsakomybe už tarptautinius nusikaltimus (tarptautinis deliktas).
777