tarptautniai žõdžiai, iš vieno šaltinio kilę ir daugelyje kalbų paplitę skoliniai. Juos vartojančiose kalbose turi tokias pačias arba artimas reikšmes, pvz., afera, biudžetas, kosmosas, zebras (pasitaiko ir išimčių, pvz., lietuvių kalboje konkursas reiškia lenktyniavimą, varžybas, o tos pačios kilmės žodis Konkurs vokiečių ir norvegų kalbose reiškia bankrotą). Tarptautiniai žodžiai dažniausiai reiškia sąvokas, svarbias tautų bendravimui, reikalingas mokslui, technikai, kultūrai, todėl daugelyje kalbų jie sudaro didžiausią naujažodžių dalį. Tarptautinių žodžių forma įvairiose kalbose gali skirtis, nes turi atitikti pasiskolinusios kalbos fonetikos, gramatikos ir rašybos normas. Pagal pradinį kilmės šaltinį Tarptautiniai žodžiai skirstomi į grupes. Daugiausia tarptautinių žodžių yra iš senosios graikų (atomas, kosmosas, telefonas), lotynų (figūra, rebusas, studentas), hebrajų (aleliuja, amen, šėtonas) kalbų; vis daugiau tarptautinių žodžių plinta iš anglų (biznis, džentelmenas, mitingas), prancūzų (biuras, garažas, želė), ispanų (cigaras, karamelė, pastilė), italų (galerija, makaronai, tenoras), vokiečių (anšlagas, krachas, vekselis) kalbų. Paplito ir kitų civilizacijų žodžių, kilusių iš arabų (haremas, tarifas), persų (kioskas, šachmatai), turkų (orda, paša, turbanas), japonų (geiša, kimono), kinų (dziudo, soja, taifūnas), indėnų (mokasinai, savana) ir kitų kalbų.
573