tarptautnis arbitrãžas, tarptautinių ginčų taikaus reguliavimo viena priemonių, kai ginčą sprendžia šalių paskirtas nešališkas asmuo ar institucija. Būdingi bruožai: ginčas nagrinėjamas tik abiem ginčo šalims sutikus, šalys gali pasirinkti arbitrus, sprendimas šalims privalomas.
Tarptautinis arbitražas gali būti sutartinis (pasirašydamos tarptautinę sutartį šalys susitaria ginčus spręsti tarptautiniame arbitraže, numato jo sudėtį, kompetenciją, ginčų nagrinėjimo tvarką) ir institucinis (šalys dažniausiai kreipiasi į Nuolatinį trečiųjų teismą).
Tarptautinis arbitražas sprendžia valstybių (tarptautinis tarpvalstybinis arbitražas) arba fizinių ar juridinių asmenų komercinius (tarptautinis komercinis arbitražas) ginčus, peržengiančius vienos valstybės teritoriją. Pagal 1958 Niujorko konvenciją Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tarptautinio komercinio arbitražo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai, jei buvo pripažintas nacionaliniame teisme.
Tarptautinį arbitražą naudojo Graikijos poliai. Tarptautiniu mastu įteisino 1899 ir 1907 Hagos konvencijos.
Lietuvoje pagal Komercinio arbitražo įstatymą (1996, nauja redakcija 2012) įsteigtas Vilniaus komercinio arbitražo teismas (įkurtas vietoj Arbitražo teismo prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai–Lietuva, veikusio 1997–2003).
36