Tarptautinio baudžiamojo teismo pastatas Hagoje
Tarptautnis baudžiamàsis tesmas (International Criminal Court), nuolatinė nepriklausoma tarptautinė teisminė institucija, vykdanti jurisdikciją asmenims už nusikaltimus žmoniškumui, genocidą, karo ir agresijos nusikaltimus. Pagrindinė būstinė Hagoje (daugiau kaip 300 darbuotojų), t. p. įsteigtas 1 ryšių su Jungtinėmis Tautomis biuras Niujorke, šalių biurai Kinšasoje ir Bunijoje (Kongo Demokratinė Respublika), Kampaloje (Uganda), Bangyje (Centrinės Afrikos Respublika), Abidžane (Dramblio Kaulo Krantas), Tbilisyje (Sakartvelas) ir Bamake (Malis). Tarptautinis baudžiamasis teismas įkurtas 1998 07 17, priėmus jo jurisdikciją ir veiklą reglamentuojantį Romos statutą (įsigaliojo 2002 07 01, pataisos 2010; 2023 jį buvo pasirašiusios 123 šalys; Lietuva ratifikavo 2003).
Įgaliojimus gali vykdyti kiekvienos šalies narės, o specialiu susitarimu – bet kurios kitos valstybės teritorijoje, jei į jį kreipiasi šalis narė, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba arba jei nusikaltimą yra pradėjęs tirti Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras. Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklauso tik po statuto įsigaliojimo padaryti nusikaltimai.
Valdymo aukščiausia institucija – šalių narių susirinkimas (po 1 šalies narės atstovą), kuris 9 metams (tik 1 kadencijai) renka 18 teisėjų (iš jų – 3 metams Tarptautinio baudžiamojo teismo pirmininką ir 2 vicepirmininkus) ir generalinį prokurorą bei jo pavaduotoją, susirenka kartą per metus (arba nenumatytais atvejais). Teisėjų kolegiją sudaro Ikiteisminio tyrimo, Teisminio nagrinėjimo ir Apeliacijų rūmai. Prokuratūra (sudaro 3 skyriai – Jurisdikcijos, papildomumo ir bendradarbiavimo, Baudžiamojo persekiojimo, Tyrimų skyriui) atsako už kreipimųsi ir bet kokios pagrįstos informacijos apie Teismo jurisdikcijai priklausančius nusikaltimus priėmimą. Hagoje veikia Sulaikymo centras. Pagalbos ir paramos teikimui nusikaltimų aukoms ir jų šeimoms įsteigtas Nukentėjusiųjų patikos fondas.
Iki 2023 Tarptautinis baudžiamasis teismas viešai pareiškė 52 kaltinimus (neįskaitant žalos atlyginimo bylų) dėl nusikaltimų Afganistane, Bangladeše, Burundyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Dramblio Kaulo Krante, Filipinuose, Kenijoje, Konge, Libijoje, Malyje, Mianmare, Palestinoje, Sakartvele, Sudane, Ugandoje, Ukrainoje (2023 03 17 išduotas arešto orderius Rusijos prezidentui V. Putinui ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai dėl vaikų grobimo per 2022 Rusijos pradėtą karinę invaziją į Ukrainą), Venesueloje.
Idėja kurti tarptautinį tribunolą karo nusikaltimais kaltinamiems politiniams lyderiams teisti iškelta 1919 Paryžiaus taikos konferencijoje, vėliau plėtota 1937 Tautų Sąjungos Nusiginklavimo konferencijoje (pasirašyta Tarptautinį baudžiamąjį teismą įkurianti konvencija nebuvo ratifikuota). Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino poreikį kurti Tarptautinį baudžiamąjį teismą po Antrojo pasaulinio karo (kaip Niurnbergo proceso ir Tokijo proceso tąsą), bet tam trukdė prasidėjęs Šaltasis karas. Nuo 1989 buvo steigiami ad hoc (lotynų kalba šiam tikslui) tribunolai pavieniams nusikaltimams (pvz., narkotikų prekybai Trinidade ir Tobage, karo nusikaltimams buvusioje Jugoslavijoje, Ruandoje) nagrinėti. 1998 priimtas Romos statutas įsigaliojo 2002, Generalinės Asamblėjos išrinkta pirmoji 18 teisėjų kolegija prisiekė 2003 03 11.