Tarptautinis Teisingumo Teismas

Tarptautnis Teisingùmo Tesmas (anglų kalba International Court of Justice, prancūzų kalba Cour internationale de justice), Jungtnių Taut Tarptautnis Teisingùmo Tesmas, Hãgos Teisingùmo Tesmas, Jungtinių Tautų pagrindinė nuolatinė teisminė institucija. Įkurtas 1945. Būstinė Hagoje.

Statutas ir narės

Teismo veiklą reguliuoja Jungtinių Tautų įstatai, Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas ir reglamentas. Tarptautinio Teisingumo Teismo statutas yra Jungtinių Tautų įstatų dalis, visos šalys stodamos į Jungtines Tautas turi jį pripažinti. Valstybės, kurios nėra Jungtinių Tautų narės, gali tapti statuto dalyvėmis rekomenduojant Generalinei Asamblėjai (pvz., toks statusas 1946 suteiktas Šveicarijai, kuri juo naudojosi iki 2002, kol tapo Jungtinių Tautų nare). Teismo nagrinėjamų bylų šalys gali būti tik valstybės. Tarptautinis Teisingumo Teismas nagrinėja tik tuos ginčytinus klausimus, kuriuos šalys pateikia abipusiu sutarimu arba vienos šalies pareiškimu, jei kita valstybė ginčo dalyvė specialia deklaracija ar sutartimi yra pripažinusi privalomąją Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją šios kategorijos byloms.

Taikos rūmai (Vredespaleis) Hagoje, kuriuose įsikūrę Tarptautinis Teisingumo Teismas, Nuolatinis trečiųjų teismas, Hagos tarptautinės teisės akademija ir Taikos rūmų biblioteka (1913, architektas L. Cordonnier)

Rašytinis ir žodinis procesas

Teismo procesas susideda iš 2 dalių: rašytinės ir žodinės. Rašytinį procesą sudaro memorandumų, kontrmemorandumų, atsakymų į juos, visų juos patvirtinančių raštų ir dokumentų pateikimas Teismui ir šalims. Žodinį procesą sudaro įgaliotinių, atstovų, liudytojų, ekspertų ir advokatų kalbos. Dažniausiai bylos nagrinėjamos viešai. Oficialios kalbos yra anglų ir prancūzų, bet ginčo šaliai prašant leidžiama vartoti kitą kalbą.

Teisėjai

Tarptautinį Teisingumo Teismą sudaro 15 nepriklausomų teisėjų, kuriuos 9 metams slaptu balsavimu atskirai renka Generalinė Asamblėja ir Saugumo Taryba. Išrinktais į Teismą laikomi kandidatai, gavę absoliučią balsų daugumą ir Generalinėje Asamblėjoje, ir Saugumo Taryboje. Kas 3 metus 1/3 teisėjų perrenkama. Teismas 3 metams renka pirmininką (lentelė) ir vicepirmininką, 7 metams – sekretorių. Teisėjais gali būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, atitinkantys jų šalyse keliamus reikalavimus teisminėse institucijose eiti aukščiausias pareigas, arba teisininkai, turintys pripažintą autoritetą tarptautinės teisės srityje. Dažniausiai Tarptautinį Teisingumo Teismą sudaro įvairių šalių teisininkai, atstovaujantys pasaulio pagrindinėms kultūrinėms ir teisinėms sistemoms (pvz., anglosaksų, Europos kontinentinei, islamo).

1

Teisme negali būti dviejų tos pačios valstybės piliečių. Jei asmuo turi daugiau kaip vienos valstybės pilietybę, jis laikomas tos valstybės, kurioje dažniausiai naudojasi savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis, piliečiu. Byloms nagrinėti pakanka 9 teisėjų kvorumo. Jei sprendžiant bylą kuris nors teisėjas yra vienos iš ginčo šalių pilietis, kita ginčo šalis gali pasirinkti ad hoc (lotynų kalba tam tikslui) teisėją, kuris dalyvauja byloje lygiomis teisėmis su kitais nariais. Teismo nariai negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų ir imtis jokios kitos profesinės veiklos, t. p. būti kokioje nors byloje šalies atstovu, įgaliotu asmeniu ar advokatu. Teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą, kurioje jis anksčiau buvo šalies atstovas, įgaliotas asmuo ar advokatas arba nacionalinio ar tarptautinio teismo, tyrimo komisijos narys. Ginčus dėl teisėjo nušalinimo sprendžia pats Teismas. Siekdamas pagreitinti bylų sprendimą Tarptautinis Teisingumo Teismas kasmet sudaro Sumarinio proceso kolegiją (sudaro 5 teisėjai), kuri nagrinėja ir sprendžia bylas supaprastinta tvarka. Eidami teismines pareigas teisėjai naudojasi diplomatiniais imunitetais ir privilegijomis.

Teismo veikla

Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimų rengimo ir priėmimo tvarką detaliai nustato statutas. Sprendimai priimami dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma, o balsams pasidalijus po lygiai lemiamas balsas yra pirmininko. Teisėjai, nesutinkantys su sprendimu ar jo motyvais, gali raštu pateikti atskirąją nuomonę ar deklaraciją. Teismas sprendžia ginčus vadovaudamasis konvencijomis, tarptautiniais papročiais ir bendraisiais teisės principais.

Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimas yra privalomas tik byloje dalyvaujančioms šalims ir neturi precedento galios. Sprendimai neskundžiami ir gali būti peržiūrimi tik dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jei kuri nors bylos šalis neįvykdo Teismo sprendimu jai nustatyto įpareigojimo, kita šalis gali kreiptis į Saugumo Tarybą, kuri gali pateikti rekomendacijas arba nutarti imtis priemonių, kurių reikia sprendimui įvykdyti.

Tarptautinis Teisingumo Teismas gali teikti teisinę konsultaciją, kurios prašo Jungtinių Tautų institucijos ar agentūros.

Raida

Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmosios sesijos buvo skirtos organizaciniams klausimams: rengtas reglamentas, diplomatinio imuniteto taisyklės ir kita. Konkrečius ginčus pradėta nagrinėti 1947. Iki 2021 pradžios Tarptautinis Teisingumo Teismas yra išnagrinėjęs ir priėmęs sprendimus 179 bylose (jėgos nenaudojimo, prieglobsčio teisės, teritorinio suverenumo, diplomatinių santykių, nesikišimo į valstybės vidaus reikalus, įkaitų paėmimo ir kitose srityse).

Lietuva ir Tarptautinis Teisingumo Teismas

Lietuvoje 2012 priimtas įstatymas Dėl Lietuvos Respublikos pareiškimo pagal prie Jungtinių Tautų Chartijos pridėto Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnio 2 dalį dėl privalomosios Teismo jurisdikcijos pripažinimo. Šio Teismo jurisdikcijos pagrindas – ginčo šalių sutikimas pripažinti Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją. Priėmus šį įstatymą, kilus ginčui su tokį pat įsipareigojimą priėmusia valstybe Teismui būtų suteikta galimybė tą ginčą spręsti.

2271