tarpuskaita

tarpùskaita, klringas (angl. clearing), dvišalių ar daugiašalių atsiskaitymų negrynaisiais pinigais centralizuota sistema, pagrįsta atsiskaitymuose dalyvaujančių subjektų (bankų, kitų bendrovių ar valstybių) tarpusavio mokėjimo reikalavimų ir įsipareigojimų užskaita, kad atliekamų mokėjimų skaičius būtų minimalus. Mokėjimo reikalavimai suderinami su įsipareigojimais, o piniginiai atsiskaitymai vykdomi tik jų balanso grynojo saldo suma, pervedant ją tam tarpuskaitos sistemos dalyviui, kurio mokėjimo reikalavimai didesni. Tarpuskaitą atlieka specializuota organizacija – tarpuskaitos namai, kurie vykdo per atsiskaitymo banką atliekamų tarpuskaitos dalyvių finansinių operacijų apskaitą ir imasi būtinų priemonių, kai atsiranda atsiskaitymo klaidų. Tarpuskaita gali būti valiutinė ir tarpbankinė. Valiutinė tarpuskaita (atsirado 20 a. 4 dešimtmetyje žlugus aukso standarto sistemai) taikoma tarptautiniuose atsiskaitymuose, užskaitant jos dalyvių tarpusavio mokėjimo reikalavimus ir įsipareigojimus pasirinkta valiuta (vienos iš atsiskaitymų šalių arba trečiosios šalies) už eksportuotas ir importuotas prekes bei paslaugas, atliktas finansines operacijas ir kitus mokėjimus tarp valstybių. Užskaitos vykdomos per specialias sąskaitas, atidarytas vienos arba visų valiutinės tarpuskaitos sistemoje dalyvaujančių šalių centriniuose bankuose. Valiutinę tarpuskaitą dažniausiai naudoja Trečiojo pasaulio valstybės, kurių nacionalinės valiutos nėra laisvai konvertuojamos, o laisvai konvertuojamų užsienio valiutų ir aukso atsargos ribotos (20 a. antroje pusėje jį naudojo ir Ekonominės savitarpio pagalbos tarybos šalys). Tarpbankinė tarpuskaita naudojama atsiskaitymuose tarp bankų ir jų klientų, turinčių sąskaitas skirtinguose bankuose (tarpuskaitos namų funkciją kartais vykdo centriniai bankai). Tarpuskaitos sistema persiunčia, suderina ir patvirtina jos dalyvių mokėjimo nurodymus, sudaro jų tarpusavio debeto ir kredito balansą, nustato galutinę kiekvieno sistemos dalyvio atsiskaitymo poziciją (skolininko ar kreditoriaus) kitų dalyvių atžvilgiu (pagal jų sudarytus pavienius sandorius ar sandorių grupes), kad būtų galima atlikti tik vieną bendrą atsiskaitymą tarp jų. Tarpuskaitos operacijos užtrunka tam tikrą laiką ir vykdomos periodiškai iš anksto nustatytu laiku. Iš tarpuskaitos sistemos dalyvių turto gali būti sudaromas tarpuskaitos fondas, kuris naudojamas dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, lėšų trūkumo) negalinčio atsiskaityti dalyvio įsipareigojimams padengti.

3027

užskaita