tarpùvaldis (lot. interregnum), senovės Romoje – ekstraordinarinio magistrato valdymo laikotarpis. Prasidėdavo mirus karaliui, respublikos laikais – kai dėl mirties ar kitos priežasties nebegalėdavo valdyti abu konsulai.
Karalių valdymo laikotarpiu senatoriai iš savo tarpo vieną dekurioną (dešimties senatorių grupės vyresnįjį) skirdavo vyriausiuoju valdytoju arba laikinuoju karaliumi (lotyniškai interrex), jis per 5 dienas privalėjo sušaukti komicijas naujam karaliui išrinkti – jei per tą laiką karalius nebūdavo išrenkamas, senatoriai vėl 5 dienoms rinkdavo laikinąjį valdytoją. Taip tęsdavosi tol, kol dėl karaliaus būdavo sutariama (ilgiausias tarpuvaldis, manoma, tęsėsi vienus metus, prasidėjo mirus pirmajam karaliui Romului).
Respublikos laikotarpiu vietoj vyriausiojo valdytojo kartais būdavo skiriamas diktatorius.